Sveikos gyvos, mielos MK mamos. Vakarykštis rytas prasidėjo nuo elektroniniu paštu gauto priminimo pasisverti. Prisipažinsiu, pastaruoju metu svarstyklės man kelia šiokį tokį siaubą.
Pasisvėriau ir išsigandau, labai jau greit tie kilogramai auga. Nors mama mane visada sugeba "pradžiuginti". Kaskart mane pamačius skelia tą pačią frazę: "Oj, kaip tu sukūdai!". Paskutinį kartą jau nebežinojau kaip ir reaguoti, tad pasakiau: "Mama, gal tu iš manęs tyčiojiesi?". O ji man rimčiausiai atsakė: "Žinoma, kad sublogai, veido visai nebeliko." Pagalvojau, aišku veido nebeliko, jį užgožia didžiausias kaip žemės rutulys mano pilvas!
Šiaip ar taip jau prasidėjo trečiasis nėštumo trimestras. Liko 84 dienos iki gimdymo. Savijauta palyginti su antruoju nėštumu yra labai gera. Tik karts nuo karto sutraukia pilvuką ar blauzdas, tad nusipirkau magnio miltelių. Vis baimindamasi laukiu, kada ateis toks etapas, kai nebegalėsiu naktimis miegoti ir vartysiuos nuo šono ant šono skaičiuodama avis.
Pamenu, kai laukiausi mažiuko ir dirbau, nekantriai laukiau 30 nėštumo savaitės. Galvojau, išeisiu motinystės atostogų ir pagaliau pagaliau išsimiegosiu. Bet... atėjo ta diena ir iki pat gimdymo nebuvo nakties, kai miegočiau ramiai, gerai, kokybiškai. Arba negalėdavau užmigti, arba pabudusi naktį vartydavausi iki paryčių.
Tuomet svajonės apie saldų miegą taip ir liko svajonėmis. Tikiuosi, šįkart bus kitaip, nes bent jau šiuo metu vos padėjusi galvą ant pagalvės grimztu į saldų saldų miegą. Oi, kaip nelaukiu šiandienos, kai teks keliauti pas savo ginekologę. Paaiškės kraujo tyrimo rezultatai, dar pasvers, pamatuos, paims tepinėlį ir vėl apžiūrės echoskopu.
Tikiuosi, hemoglobino kiekis kraujyje bus didesnis nei praeitą kartą. Baigiau gerti geležį, tad dabar beveik kasdien spaudžiu burokėlių ir kitų daržovių sultis. Taip pat džiaugiuosi, kad grįžau prie savo pomėgio - vėl pasinėriau į mezgimo pasaulį. Dukrytei numezgiau kepurytę ir dvi poras batukų. Taip pat nusipirkau siūlų ir megsiu suknytę, kad per šias Kalėdas turėtume kuo pasipuošti.
Dar labai noriu numegzti berniukams liemenes, jau susigalvojau modeliukus. Tik tų 24 val. per parą man taip maža. Tiek visokių reikalų reikaliukų kasdien susikaupia, kad rimtiems darbams trūksta laiko. Čia mano mezginiai.
Lyg man dar būtų maža, pradėjau mokytis ispanų kalbos. Tai buvo mano sena svajonė. Išmokti šios kalbos paskatino flamenko šokiai. Nors šią aistrą tenka kurį laiką užgniaužti, bet niekas netrukdo ir toliau tobulėti šioje srityje. Karts nuo karto internete pažiūriu filmukus, susijusius su flamenko, vyro paprašiau, kad atsiųstu man filmų, mintyse vis pasikartoju išmoktų šokių elementus, o dabar dar ir ispanų kalbos pasimokysiu.
Planuoju jau kitą rudenį grįžti į flamenko repeticijas. O šį savaitgalį laukia net du gimtadieniai. Šeštadienį - Beno, o sekmadienį - Viktorijos (zaliaakes) dukrytės. Simboliškai Beno gimtadienį paminėjome jau pirmadienį, tą tikrąją jo gimimo dieną. Nusipirkome mini tortuką, vaikiško šampano, balionų. Išsikepėme picos, Benas pats ruošė picą sau.
Nežinau kaip jums, bet man labai gera gimtadienius paminėti tik su artimiausiais žmonėmis, be jokios pompastikos, ovacijų, tiesiog šeimos rate. Tik tėčio šįkart mums trūko. Na, bet šeštadienį atsigriebsim, bus ir tėtis, ir daug draugų. Važiuosime į Ozo Multikiną, žiūrėsime "Mikės Pūkuotuko" filmuką, linksminsimės.
Bet apie tai kitame dienoraštyje. Šiandien peržiūrinėdama nuotraukų archyvą mielai prisiminiau visų Beno gimtadienių akimirkas. Štai jos. 1-asis gimtadienis
2-asis gimtadienis (gaila, kad jį teko praleisti ligoninėje)
3-iojo gimtadienio akimirkos
4-erių metukų vyras
5-asis gimtadienis
6-erių metukų vyras
7-tojo gimtadienio akimirkos
8-ojo gimtadienio šventė
Tai tiek šį kartą. Lekiu truputį pasigražint, vyras šiandien grįžta. ;)
K.
Krisliukas
rugpjutis
blogietee