Ech, kaip smagu, kad ir aš galiu kartu su jumis pasidžiaugti savo nuostabia mažulės atėjimo istorija į mūsų šeimą. Kiek laimės, kiek džiaugsmo visa tai atneša.
Mūsų dukrytė pasirinko Vėžio ženklą. Kai pradėjome su vyru planuoti, kad jau laikas "pirkti mažylį", ilgai laukti neteko ir "rudeniniai gandrai" mus aplankė. Valiooo!! Kaip dabar atsimenu tas ryškias dvi juosteles. Ir aš, ir vyras verkėme džiaugsmo ašaromis. Netiesa, kad vyrai neverkia.
Neštumas buvo labai lengvas ir fiziškai buvau labai stipri iki pat neštumo pabaigos. Tik atvirai pasakius, labai bijojau gimdymo. Labai laukėme pirmų judesiukų, pirmą kartą juos pajutau 17 sav., manau, gan anksti. Buvo toks juokingas įvykis. Aš tuo metu studijavau, buvo 19 nėštumo savaičių, sėdžiu paskaitoje ir mažylis taip bumtelėjo, kad net pašokau pamiršusi, jog manyje kažkas gyvena.
Kas svarbiausia, kad iki pabaigos nežinojom, ką turėsime, o juk taip smalsu. Bet taip ir teko laukti iki pat nėštumo pabaigos mūsų slapuko. Ir ko tik neskaičiau - ir kinų kalendorių, ir dar visokių straipsniukų, bet visi rodė berniuką. Neturėjau jokios nuojautos, ką pilvelyje nešioju.
Gimdymo data buvo nustatyta liepos 8 d, net pranašavo, kad nesulauksim to laiko. Bet deja, teko dar ilgai pakentėti. Juk slapukiukui taip gera mamytę, tėvelį pakankinti nežinioje. Ach, rašau ir rieda džiaugsmo ašaros, vėl viską prisiminus.
Mūsų slapukas pasibeldė liepos 16 dieną. Buvo truputėlį įtampos, nes jau pasirodė žali vandenys. Mažylio sutikime dalyvavo ir vyras. Labai dėl to džiaugiuosi. Visas gimdymas trūko 8 valandas ir ryte, liepos 16 d. 8 val. 05 min. pasirodė mūsų slapukė Radvilytė.
Iškart paprašiau, kad duotų man prie krūtinės mažylę. Taip stipriai prisiglaudžiau savo mažylę, nors buvau silpna, bet sugebėjau verkdama pasakyti: MAŽYYYTE, JUK AŠ TAVO MAMYTĖ, O TU MANO DUKRYTĖ… ir prisiliečiau bučiniu prie angeliškų lūpyčių.
Mažylė gimė didelė - 4 kg 400 g ir 56 cm, tad mamytei buvo darbelio. Jau buvo svarstoma apie cezario pjūvį, bet aš gyliai širdelėje tikėjausi ir norėjau pati pagimdyti. Ir ką - man pavyko, tad esu labai labai laiminga.
Tikras stebuklas mes, mamytės, esame, jog galime daryti tokius stebuklus - išnešioti po širdele dalelę savęs!
Roma
Krisliukas