Beveik daugumai moterų ( tikrai ne visoms) vieną dieną laikrodžio rodyklės sustoja ties ta vieta, kur vadiname motinystės kelio pradžia .
Vienos tą momentą priima kaip galutinį savo gyvenimo verdiktą, kitos su palengvėjimu, jog pagaliau. Tuomet prasideda kurmio skaičiavimai,-tinkamos dienos ir nelabai. Kitoms, tai tampa namų darbais, bet visos siekia vieno tikslo - pastoti.
Man asmeniškai tai buvo labai ilgai laukta kelionė, kai "tos dienos" vėl ateidavo, o santykiai su vyru pasiekė etapą - "gal pabandom iš naujo?". Aistra iš viso kažkur pasislėpė už kampo, o mes gyvenome laukimu. Tikrai žinau, kad tokių porų kaip mes, yra labai daug. Ir tai labai normalu.
Po N metų, pagaliau išvydau II. Akys tuom nepatikėjo, tad skubėjau priduoti kraują, kad būčiau tikra 100 procentų. Skaičiai popieriuje nėštumą patvirtino, tad prasidėjo laukimo laikas ir mano pirmasis nėštumas.
Nėštumas buvo pavydetinas. Ne pykino, jaučiausi gerai, daug jų dėjau gryname ore ir nėštumo požymiai isryskedavo tik vakarais, kai kildavo rūgštis arba kartais spaudimas kristavo žemiau 70/50. Bet kai vėliau turėsiu su kuo palyginti, tai buvo svajonių nėštumas.
Tad, būsimos mamos, kurios laukiatės, ypač pirmųjų atžalų, jei tyrimai rodo, kad viskas gerai, echoskopijos metu vaikutis juda ir kalbina jus, mėgaukitės, nes esate iš tų retų atvejų, kai Jūsų organizmas leidžia leisti šį nuostabų laiką be jokių papildomų problemų.
Judėkite, gloatykite pilvuką ir pasakokite, koks nuostabus ir spalvotas metas pas mus atkeliauja!.
