Savo gyvenime patyriau du gimdymus. Pirmą kartą gimdžiau būdama 25 metų. Tai buvo „iškviestas“ gimdymas, nes vaisius nustojo vystytis 32 savaitę. Bijojau šio gimdymo, nes jis buvo pirmas, ir dar bijojau, kad pagimdysiu negyvą vaiką.
Gimdžiau natūraliai. Iš pradžių jutau tik sąrėmius, veliau skausmų beveik nejutau, nes buvau pripumpuota nuskausminamaisiais. Jaučiausi apsvaigusi. Visas gimdymo procesas vyko nuo pietų iki 24 valandos.
Po šešių mėnesių pastojau vėl – gimdžiau 26 metų. Tai buvo mano pati laimingiausia diena, bet tuo pačiu ir didele baimė, kad vėl nepasikartotų toks įvykis. Antrą kartą daktarė mane prižiūrėjo labai gerai, beje, buvau jau pas kitą užsirašiusi.
Mėnesiai ėjo, o baimė vis stiprėjo, buvau dar labiau jautresnė. Ir pagaliau atėjo ta diena. 8 val. ryto pajutau sąrėmius. Labai bijojau skausmų, šie skausmai buvo daug didesni nei pirmą kartą.
Bet atėjusi gydytoja pasakė, kad darys man Cezario pjūvį, nes mano kraujas buvo blogas. Labai norėjau pati gimdyti, nežiūrint į tuos skausmus.
Iš kitos pusės apsidžiaugiau ir laukiau, kada pagaliau baigsis viskas – norėjau kuo greičiau pamatyti savo vaiką. Ir pagaliau antrą dieną man atnešė mano stebuklėlį, kuriam dabar jau 9 mėnesiai.
{pic:1}
Apie naująjį konkursą skaitykite čia:
{smallpic:z}
