Paslapčiuko dienoraštis: Ypatybės

Vakar.

Vienais metais gruodis būna baltesnis, kitais – šlapias, sausas, ar pilkas. Mama jau kokius 10 metų (arba ilgiau, bet bent tiek atsimenu...) kartoja, kad per mano gimtadienį visada būna sniego. Šiemet atrodė net ir Kalėdos bus keistai rudeniškos. Kai vakar savo telefono ekrane pamačiau mirksint mamos skambučiui beveik žinojau, ką ji pasakys. „Pažiūrėk koks gražus oras. Per tavo gimtadienį visada būna sniego“. Iš tiesų labai gražu yra atsiminti kažką ypatingo iš GIMIMO dienos.Dabar šią mamos perduotą fraze aš ir dalinuosi su visais, nors iš vakaro dar kartais būna sunku patikėti  tuo VISADA. Ką atsimenu aš iš savo vaikučio gimtadienio? Buvo  vidurnaktis, bet rytas išaušo saulėtas, atrodė tikras pavasaris, tuoj grįšim namo, tuoj važiuosime džiaugtis saulės spinduliais į lauką. Bet kol grįžome, vėl daug daug prisnigo ir dar ilgai tęsėsi žiema. Kitų metų ir dar kitų vasario 27 dienai kaip atrodė? Saulėta, lietinga, žiemiška? Nepamenu... Už tai labai gera, kad žinau kaip atrodė - atrodo mano gimtadienis – snieguotas. Ir šita ypatybė TĄ dieną padaro dar kažkokia ypatingesne.  Įdomu kokia diena bus Paslaptuko gimtadienis? Ar pavyks natūraliai ją papuošti kokia nors ypatybe. Nes ilgus metus išlieka tik tai, kas įsimena natūraliai, o ne bandoma dirbtinai sukurti.

2 svarbūs įvykiai.

1. Iš savanaudiškų  paskatų arba kaip tik, labai didelių norų savo mažiukui labai nenorėjau gimtadienių sutapimo. Labai norėjosi kiekvienam turėti SAVO dieną. Atrodo pavyko.

1. Mano trimetį užpuolė laringitas. 2 naktis miegojau bijodama pakrutėti. Atrodo, blogiausia kas gali nutikti tai bandyti persiplėšti ir galvoti apie du pyplius iš karto. Ir ne šiaip džiaugtis turint du, o nerimauti dėl jų. Laimei, mūsų vyresnėlis sparčiai sveiksta, o mažiukas – supratingas, žino, kad jo broliukui irgi dabar labai reikalingi tėveliai ir  jaukiai įsitaisęs laukia SAVO dienos.

 Nuotaikos.

Kartais užklumpa nemiga, bet manau natūralu, nes turėjau dėl ko jaudintis. Labai norisi žalių salotų su grūdais. Pilvas dar nenusileido, kaip ir nuotaikos nenukritusios – kažkokia pakylėta.

Žalia spalva.

Kodėl žalia? Iš pradžių į galvą ateiną asociacijos: mėta, obuolys, žalia citrina. O iš tiesų gal tokia atGimimo, Gyvybės, naujo daigo spalva?

Redagavimas.

Buvo laikai, kai MK redaktorė redaguodavo tekstus. Autorius galėdavo „nusiplauti rankas“ nuo savo klaidų.   Mano tėtis lengvai žavisi mano rašiniais (na bent taip man pasirodė :) ), apie juos ir komentarus papasakoja ir babutei, gal dar kam nors. Mama jį vadina smalsuoliu, o man visai smagu. Bet bando kritikuoti mane dėl rašybos klaidų, o vakar leptelėjo, kad skaitant jam norisi ištaisyti mano klaidas. Gal reikėtų savo tekstus iš pradžių perleisti per „tėčio avys“ programą?

Geri dalykai.

Vienas iš geresnių dalykų, yra tas, kad rytojaus dieną gali atsipjauti vakarykščio torto gabaliuką ir su pustuščiu skrandžiu juo skaniai pasimėgauti prie puodelio kavos :)