Mūsų šeimai šios šventės buvo įspūdingos, mes su mažyle kaip tik išsigydėme prieš Kūčias, vyras gavo atostogų, tad laiką leidome kartu.
Žinoma, pagaliau apsilankėme Vilniaus Rotušės ir Katedros aikštėse, apžiūrėjome pastatytas eglutes ir kitas gėrybes.
Vos nepamiršau, juk prieš pat Kūčias Gabytė padovanojo mums su vyru nerealią dovaną, ji pagaliau pradėjo vaikščioti pati!!!
Mes taip ilgai to laukėme ir štai, gruodžio 21 d., tuomet kai jai sukako 1 m. ir 3 mėn. ji žengė savo pirmuosius savarankiškus žingsnius. Dabar jau nebesulaikysi, nebeeina, o tiesiog bėgioja iš kampo į kampą:)
Taigi, Kūčias ir Kalėdas mes atšventėme ramiai, savo šeimos rate, aš, vyras, Gabytė ir mano mama. Jau pavasarį žadam keltis į nuosavą namuką, tad savo mamytę kviesiu į svečius:)
Žinote, man šios šventės buvo tikras išbandymas, rodos, nedaug ir gaminome, iš anksto pasiruošėme valgių sąrašą, kad nepersivalgytume, bet kur tau....jau po Kalėdų pasisvėriau ir....jetau, negalėjau patikėti savo akimis - priaugau net 2 kg!!!
Tuoj pro duris netilpsiu, nors vyras sako, kad aš jam patiksiu ir būdama meškute, svarbiausia, kad pilvelio gyventojui nieko netrūktų:)
Taigi, po Kalėdų mes gana aktyviai leidome laiką, ėjome pasivaikščioti, prasimankštinti ir išvaikščioti mano saugiau pilvelyje pasidėtas mišraines, vištas ir kitas gėrybes:)
Matyt, labiausiai nukentėjau nuo savo Kalėdinių meduolių, jų pagaminau visą kalną ir valgėme kartu su Gabyte kone kas pusvalandį.
Žinote, jeigu mano antras leliukas bus panašus į Gabytę, tai vaikučiai apvalgys mus su tėveliu:) Gabytė per visas šventes vaikščiojo mums iš paskos ir vis sakydavo "niam-niam", tai tekdavo duoti kokį sausainį, meduolį arba kokį vaisių:)
Naujuosius mes irgi sutikome pas mamą namuose. Mažylė lyg nujausdama, kad vakare laukia kažkas svarbaus, dieną išmiegojo visas 3 val., tačiau išsilaikė tik iki rusiškų Naujųjų metų, 23 val., o paskiau taip tyliai gražiai prigulė ant pagalvės, susiraitė kaip koks mažas mielas katinukas ir užmigo:)
O mes, žinoma, 24 val. ėjome žiūrėti fejerverkų, kas šampaną gėrė, kas sultis, sugalvojome įvairiausius norus ir iki paryčių žiūrėjome visokius filmus.
Buvo ganėtinai smagu, tik man visuomet truputį liūdna, kai visos šventės baigiasi...atrodo, laukėme laukėme ir op, pralėkė lyg kokia akimirka, taip vadinamas linksmas liūdesys apėmęs:) Na, bet visko po truputį, vyrui prasidėjo darbymetis, o mes su Gabyte ir vėl karaliaujame abidvi namuose ir vis labiau ir labiau laukiame pavasario:)
Oi, kas gi tai? Mano pilvelio gyventojas priminė apie save, ką tik mane laaaaaabai švelniai palietė. Visgi nerealus jausmas, jau būti mama ir laukti antro gyvenimo stebuklo:)
IKI kito karto, mielosios:)
