Nevaisingumo priežastys ir gydymo būdai: interviu su specialiste

Nevaisingumo priežastys ir gydymo būdai: interviu su specialiste

25. May 2012, 10:00

 

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kas šešta pora susiduria su vaisingumo sutrikimais, t.y. apie 10-15 % šeimų. Negali pastoti pakartotinai dar 10-25% porų jau turinčių vaiką. Pasaulyje 50-80  milijonų žmonių kenčia dėl nevaisingumo.

 

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje yra apie 50 000 nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais.

 

Kas yra nevaisingumas?

 

Pasak „Vaisingumo klinikos“ gydytojos akušerės – ginekologės Dainos Visockienės, nevaisingumas yra toks sveikatos sutrikimas, kai pora, siekdama nėštumo, nepastoja per vienerius metus gyvendama normalų lytinį gyvenimą.

 

„80% sveikų porų sulaukia palikuonių pirmaisiais metais nevengdami nėštumo. Jei per pirmus metus pora nepastoja gyvendami aktyvų lytinį gyvenimą ir nesisaugodami, tuomet galima jau kreiptis į specialistus“, - patarė gydytoja.

 

Tačiau yra kai kurių sutrikimų, dėl kurių pora galėtų kreiptis ir anksčiau nei po vienerių metų:

 

-jei vyrui yra buvę lytinės sveikatos sutrikimų

-jei vyras persirgo infekcine liga – kiaulyte

-jei vyras turėjo operacijų lyties organų srityje.

 

Taip pat reikėtų kreiptis į specialistus:

 

-jei moteris turi itin nereguliarų mėnesinių ciklą

-jei porai yra per 30-35 m.

-jei pora tiesiog turi nuojautą, kad kažkas yra ne taip, nors atrodo, kad abu sveiki.

 

Nuo ko pradėti?

 

Pirmiausia moteris gali kreiptis į savo ginekologą, pasikonsultuoti, o vėliau kreiptis ir į vaisingumo specialistus.

 

Lengviausia, anot gydytojos ginekologės D.Visockienės, patikrinti vyro vaisingumo galimybes, tuomet atliekamas spermos tyrimas, kuris ir parodo, kokia galimybė pastoti.

 

„Jei pora per metus nepastoja ir supranta, kad kažkas ne taip, specialistai rekomenduoja ir vyrui, ir moteriai išsitirti. Jie turėtų būti tiriami kartu, o dažniausiai būna, kad moteris išsitiria, tik po to prikalbinamas ir vyras. Pirmiausia atliekamas vyro spermos tyrimas, o tik tada kiti tyrimo ir gydymo metodai, jei tai yra reikalinga“, - paaiškino specialistė.

 

Jei vyro spermograma rodo, kad yra rimtesni spermos sutrikimai, gydytojas ginekologas nukreipia konsultacijai pas urologą ir kitus specialistus.

 

„Tiriantis dėl vaisingumo labai svarbus, koks yra moters mėnesinių ciklas, kaip ji jaučiasi ginekologiškai, taigi, nuo pirminės apžiūros priklauso tolimesni tyrimo ir gydymo rezultatai“, - sakė gydytoja ginekologė.

 

Koks Lietuvoje yra nevaisingumo rodiklis?

 

Šiuo metu Lietuvoje nevaisingų porų yra apie 20-25% - tai tos poros, kurios nepastoja, nenaudodamos kontraceptinių priemonių, daugiau nei per trejus metus.

 

Maždaug prieš dešimt metų buvo tokia statistika: nevaisinga pora būdavo dėl moters nevaisingumo (40%), dėl vyro nevaisingumo (30%) ir 25-30% neaiškios kilmės priežastys.

 

Dabar statistika šiek tiek pasikeitė: 40% moterų, 40% vyrų ir 20% neaiškios kilmės nevaisingumo priežastys.

 

Neaiškios kilmės nevaisingumas

 

Anot gydytojos D.Visockienės, neaiškios kilmės nevaisingumas labiausiai kelia nerimą tiek porai, tiek gydytojams: „Pavyzdžiui, moteris sako – labai blogai, kad neaišku, kodėl negalime pastoti, nes tokiu atveju gydytojai jau negali nieko padaryti. Bet kita vertus, ateina poros, kurioms viskas aišku, kodėl negali pastoti, ir jiems tikrai nėra lengviau“.

 

Tai porai, kuri yra nevaisinga dėl neaiškios priežasties, viltis ir šansas, kaip sako gydytoja, visgi lieka pastoti, nes net ir negydoma gali susilaukti palikuonių. Tad tai porai, kuriai nustatytas neaiškios kilmės nevaisingumas, specialistai pataria tiesiog stabtelti, luktelti.

 

„Ir ypač jei tai jauna pora, jai duodamas pastojimo terminas – treji metai. Nes duomenys rodo, kad ar tokia pora bus gydoma, ar negydoma, vis tiek pastojimų procentas yra tas pats“, - sakė ginekologė.

 

Moterų nevaisingumo priežastys

 

1) Ovuliacijos sutrikimai.

 

Iki 30% nevaisingų moterų turi policistinių kiaušidžių sindromą, kuris sąlygoja lėtinę neovuliaciją, t.y. ovuliacija neįvyksta arba įvyksta retai.

 

Mėnesinių ciklo sutrikimas – kitas požymis, liudijantis apie ovuliacijos sutrikimą. Neregularios mėnesinės – kai moteriai mėnesinių ciklas būna, pvz. kas 20, 40 ar 80 dienų, ar apskirtai nėra savaiminių mėnesinių.

 

„Kartais tik pamačius moterį, net nuodugniai neapžiūrėjus, jau galima įtarti, kas jai galėtų būti – pvz. nutukimas, didelis plaukuotumas, labai išreikštas veido spuoguotumas, krūtinė išberta. Tai jau gali liudyti apie ovuliacijos sutrikimus. Jei moteris labai aukšta, vyriško tipo, tuomet galima įtarti, kad padidėjęs vyriško hormono - endrogenų indeksas.

 

Bet tik gydytojas tai gali įvertinti, o moteris pati gali nujausti, kad kažkas sutrikę organizme“, - tikino gydytoja ginekologė D.Visockienė.

 

Ovuliacijos sutrikimui gali turėti įtakos ir sutrikusi antinkščių, hormonų veikla, posmegeninės smegenų liaukos – hipofizės sutrikimas.

 

Kaip sakė gydytoja, nutukimas taip pat yra laikoma viena iš ovuliacinių sutrikimų priežasčių. Pasirodo, moteris, kuri sumažina šiek tiek savo kūno svorio, pastoja gerokai lengviau, nei viršsvorį turinti moteris.

 

2) Kiaušintakių pratekamumo sutrikimas

 

Tai dar viena moterų nevaisingumo priežastis, kai moteriai dėl kažkokių priežasčių yra nepratekami kiaušintakiai.

 

„Kiaušintakis – tai jungiamoji grandis tarp gimdos ir kiaušidės. Būtent kiaušintakyje apsivaisina ląstelės, tuomet jau susiformavęs embrionas keliauja į gimdą ir per keletą dienų prasideda nėštumas. Tad jei tos lastelės susitikti negali, kaip gi moterys pastos“, - aiškino gydytoja.

 

Dėl šios priežasties nevaisingų porų yra apie 30%.

 

Chirurgijos metu galima pagydyti kiaušintakio nepratekamumą, jeigu jis yra užakęs. Bet ne visuomet šios operacijos yra sėkmingos, nes po operacijos, kaip sakė gydytoja, gali vėl įvykti kiaušintakio suaugimas: „Tokiu atveju porai patariama kreiptis į specialistus, kurie suteiks pagalbinę apvaisinimo procedūrą. Nes jei moteris neturi kiaušintakių, tik dirbtinio apvaisinimo metu ji gali pastoti“.

 

3) Neaiškios kilmės moters nevaisingumas (10-15% porų). Atrodo, kad viskas vyksta tobulai, tačiau dėl kažkokių neaiškių priežasčių moteris vis tiek nepastoja.

 

Vyrų nevaisingumo priežastys

 

-genetiniai sutrikimai

-persirgtos infekcinės ligos (chlamidiozė, kiaulytė ir kt;)

-traumos

-endokrininiai sutrikimai

-spermos patologija     

-neaiškios priežastys

 

Vyrų nevaisingumo priežasties beveik pusei pacientų nustatyti nepavyksta. Iš žinomų priežasčių dažnai pasitaiko lytinių takų infekcija, varikocelė (venų išsiplėtimas ant kapšelio). Kiek rečiau – hormonų reguliacijos sutrikimai, erekcijos sutrikimai, imuninės, genetinės priežastys, vaikystėje nenusileidę sėklidės, gydymas kai kuriais vaistais (ypač vėžio gydymas).

 

Kokie yra pagalbiniai apvaisinimo būdai?

 

1) Jei yra ovuliaciniai moters sutrikimai, tuomet atliekama hormoninės pusiausvyros korekcija.

 

Kaip sakė ginekologė, nereikia bijoti žodžio hormonas, nes tų hormonų, kurių moteriai trūksta, galima pridėti, o kurių per daug – sumažinti.

 

Po to atliekamas ovuliacijos skatinimas – stimuliacija.

 

„Kai kiaušidės yra stimuliuojamos, žinoma, daugiavaisio nėštumo rizika padidėja. Nors tikslas – vienvaisis nėštumas, kartais išvengti daugiavaisio nėštumo nepavyksta. Todėl dvynių procentas padidėja toms poroms, kurioms atliekamas ovuliacijos skatinimas“, - pasakojo gyd. D.Visockienė.

 

Ovuliacijos skatinimas kartais atliekamas ir chirurgiškai, jei aukščiau paminėti ovuliacijos sutrikimo būdai negelbsti.

 

2) Kiaušintakių pažeidimo atveju, galima chirurginė kiaušintakių korekcija.

 

Kartais ji būtina, jei kiaušintakiai taip pažeisti, jog tai gresia pernešti infekciją mažajam dubeniui. Tokiu ateju kiaušintakiai pašalinami, kad pagalbinio apvaisinimo būdas būtų kuo sėkmingesnis.

 

3) Dar vienas pagalbinis apvaisinimo būdas yra inseminacija – tai toks metodas, kuomet pastojimas vyksta moters kūne. Moteriai dažniausiai stimuliuojama jos ovuliacija ir parenkamas geriausias laikas atlikti inseminaciją.

 

Vyro sperma paruošiama, suaktyvinami spermatozoidai, patys aktyviausi sušvirkščiami į gimdos ertmę tam, kad sutrumpėtų kelias iki kiaušialąstės ir padidėtų galimybė pastoti. Tai atliekama vaisingiausiomis ciklo dienomis.

 

Tokių pagalbinių apvaisinimo procedūrų porai patartina rinktis šešias, nes vėliau mažėja galimybė pastoti.

 

„Jei net ir po tokio kiekio procedūrų nepastojama, tuomet galvojama ir apie dirbtinio apvaisinimo galimybę. Deja, dirbtinis apvaisinimas kainuoja žymiai daugiau, be to, porai, apsispręsti nėra lengva“, - teigė gydytoja.

 

Daugiau informacijos apie nevaisingumo priežastis gali suteikti "Vaisingumo klinika"

www.vaisingumas.lt