Laba diena visoms mamytėms. Jau daugiau nei dvejus metus skaitinėju šitą tinklapį, taip pat nepraleidžiu nė vienos jūsų laidelės, tačiau nedrįsau parašyt. Kaip pamačiau šitą konkursą, negalėjau neparašyt.
Taigi pradėsiu nuo pradžių.
Kai buvau 15 metų, man operavo kiaušides, nes buvo apaugusios vien cistom. Teko pašalinti vieną kiaušidę. Tada nesupratau, kad iš tiesų tai labai blogai atsilieps mano ateičiai. Tuomet negalvojau nei apie vaikus, nei apie šeimą. Man rūpėjo tik mokslai.
Nuo tada ir prasidėjo visi blogumai. Vos ne kas du mėnesius atauginėjo cistos. Dariausi tyrimus, ar tai yra paveldėta. Po 2 metų ir vėl ekstra operacija, apipjaustė antrą kiaušidę. Ateityje pastojimo tikimybė 50/50. Kai suėjo 18 metų, daktarai liepė pastot, nes gal tada nustos augti cistos.
Tuo metu jau turėjau draugą. Taigi bandėm pirmą mėnesį, antrą.., trečią.. Bet vis buvo nesėkminga. Kai tik nesulaukdavau menstruacijų, bėgdavau pas gydytoją, kad apžiūrėtų, ar aš nesilaukiu. Ji apžiūri ir sako - vėl ataugo cistos, arba yra koks nors uždegimas.
Ji man sakydavo: melskis, eik į bažnyčią, prašyk DIEVO, gal išgirs. Būdavo labai skaudu tai išgirst, verkdavau, guosdavausi, gerdavau visokius vitaminus, vaistus, kad galėčiau pastot. Darydavausi begalę nėštumo testų ir ieškodavau tų vaiduokliukų.
Ir taip kankinausi 4 metus. Gal kam bus neilgas laiko tarpas, bet man buvo visa amžinybė. Nes buvo pralieta labai daug ašarų. Taip pat siuntė mane pas žolininkę Jadvygą Balvočiūtę. Nežinau, ar tai sutapo, bet pagėrus žolininkės padarytą arbatą, man dingo visos cistos.
Taigi atėjo toks metas, kai baigiau mokslus, susiradau darbą, o Lietuvoje atėjo krizė. Vieną dieną grįžusi iš darbo nutariau, kaip visada, pasidaryt n-tąjį testą. Ir ką jūs manot - aš išvydau labai labai ilgai lauktą teigiamą NT.
Negalėjau patikėt, pradėjo darytis silpna, išpylė šaltas prakaitas. Bijojau tuo patikėt, o jeigu tai netiesa. Nubėgus į vaistinę nusipirkau dar nėštumo testų. Jos taip pat iš karto išryškėdavo. Žinokite, iš laimės apsiverkiau džiaugsmo ašaromis. Kai vyrui tai pranešiau, tai jis taip pat negalėjo patikėti.
Žinokite, dariausi kiekvieną dieną NT, bet vis dar negalėjau patikėt, kol nenuėjau pas gydytoją. Ir ji man taip pat patvirtino, kad jau esu nėštukė net 6 sav. Skyrė man vaistukus, kad leliukas nepabėgtų. Ir taip kiekvieną mėnesį mane apžiūrėdavo gydytoją per echo.
Stebėdavau, kaip auga mano angeliukas. Kiekvieną kartą susigraudindavau pamačiusi savo angeliuką. Nėštumas buvo labai lengvas - nei pykino, nei kokių komplikacijų buvo. Pati pagimdžiau per 8 val. ir dar beveik per savo gimtadienį.
Nors terminas buvo per mano gimtadienį, bet keliomis dienomis mažylis pasibeldė anksčiau. Tai buvo pati didžiausia dovana mano gyvenime. Laikiau savo kūdikėlį, kuris svėrė 3,220 kg ir 52 cm. ūgio. O mamytė jaučiasi sveikut sveikutėlė.
Nebėra kada sirgt, nes namuose laksto sūnelis, kuriam prieš kelias dieneles suėjo metukai.
