Sveikos mamytės. Ar dažnai prisimenate laiką, kai dar nesūpavote ant rankų savo stebuklėlių, kai viskas buvo kitaip: mažiau vargelio ir rūpestėlio?
Na aišku - ir džiaugsmo dvigubai mažiau:)?
Aš tą laiką prisimenu su malonumu, norėčiau tai patirti dar ir dar.... Jausmas, kai tavyje spurda nauja gyvybė, apie kurią kasdien svajoji, spėlioji koks jis bus, į ką panašus..
Laikas, kai laukiausi, man buvo tarsi antras stebuklas, antra didžiulė gyvenimo dovana...(Turiu du nuostabius sūnelius)
Erika
😀
😃 oi, uzteks kol kas ir mergyciu ir berniuku😃😃 , buna dienu kai ohoho kiek reikalu turiu su dviem, sau laiko nebelieka😀 na bet gal....kada nors.....
Erika - tikrai, o apie mergyte nepasvajojat? 😉
jausmas tai tikrai geras, ypač, kai pradeda spurdėti kažkas viduje 😉
gali ir trečią dovanėlę pasidovanot 😀
aciu doovile😉
Įsivaizduoju, kad tai nuostabus jausmas... 😀 Labai gražūs Erika tavo suneliai 😉 🌷
Man taip pat nėštumo laikas, tai kažkas ypatingo, prisimenu su nostalgija. Pirmiausia turbūt todėl, kad viskas ėjosi labai sklandžiai, o antra, kad tai nenupasakojamas jausmas ir nuostabūs potyriai. Gimdymas taip pat nepaliko blogų prisiminimų, nes greitai ir gerai 😀 O va sūneliui augant, auga ir rūpestėliai 😀
labai miela prisiminti😀
Žinoma miela prisiminti 😀 tuomet buvau vadinama arbūziuku 😃 Mažiukas tikras nenuorama buvo, o mieliausia prisiminti kaip žagsėdavo mažytis 😀
aciu, necv😉tavo maziukas irgi labai ispudingas😀
tikrai- tavo sunsu abu labai nuostabus, o foto viresniojo tai super 👍 ir pati labai graziai atrodei besilaukdama😀
man irgi laaaabai patiko būti nėštukė😀 žinoma, kartais pagalvoji kaip smagu buvo, kai galėjau atsigulti ir pamiegot kada noriu arba nuvaryt tiesiog šiaip kur noriu nepasiėmus vėžimo ir pusė namų, tačiau yra didelis BET....tuomet nebuvo mano mažosios šypsenos, tyraus juoko, šilto apkabinimo ir žodžio mama😀
man nestumas buvo lengavas ir prisimenu tikrai,kaip kazka tokio stebuklingo 😀 kasdiena snekedavausi su maze ir bandydavau atspeti ka kieno paveldes 😃