JI pirmoji prisilietė,
Pirma delnais apkabino,
Ji pirma kartą iškėlė
Ji netgi pirma vienu mostu pasupo...
Mano mylimą kūdikį.
Ar kartais pagalvojate, kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus, kad rinktųsi profesiją leidžiančią pirmam oro tiltu perduoti Dievo Dovaną Mamai. Kelių sekundžių kelionė stebukladario rankose... Šiandien man nuolat galvojasi apie tas keletą sekundžių, apie pirmą prisilietimą, kas kartą vis pirmą atodūsį naujam Žmogui. Huberto akušerė minėjo, kad vieną stebuklingą dieną (tą pačią kai gimdė ir Anglijos hercogienė Catherine) ji tų stebuklingų pirmų atodūsių patyrė daugiau nei 10 kartų. Ir tai sakydama ji nepaliaujamai šypsojosi.
Su šypsena prisimenu ir gydytoją Rasą. Kalbu apie tą palaikančią, tyrą, drąsinančią, tikrą šypseną, o ne ironišką šypsnį – cha, kenti? Kentėk.
Iš tiesų stebukladarių vaidmuo kur kas ilgesnis nei jaudinanti sekundė. Aš vis dar svarstau ar pagimdžiau pati. Man atrodo mes gimdėm kartu :) Stebėjom, jautėm, skaičiavom, ilsėjomės, skatinome, stengėmės, norėjome, pasitikėjome, man atrodo netgi kvėpavome...
Su gydytoja susipažinome nėštumo pabaigoje dienos stacionare. Besąlygiškas pasitikėjimas – tai mano svarbiausias kriterijus. Pasitikėjimas atsirado pokalbio metu: ne tik klauso, bet ir klausia, pasitikslina, atsakymai skamba užtikrintai, sutampa požiūris į tam tikrus dalykus (pirmas pamaitinimas, prisiglaudimas, rengimas, miegojimas su vaiku kartu ir t.t), atvirai papasakoja visus galimus gimdymo scenarijus (nors tai tik kas būtų, jei būtų, bet man aktualu buvo išsiaiškinti ar būtų galimybė neatskirti kūdikio jei gimdymas pasibaigtų cezariu). Apžiūros metu ne burbteli atsakymą, o komentuoja, pasakoja, ką mato, kaip turėtų būti. Leidžia ir tau yra nebaisu paskambinti gydytojui, jei prireiks (paprastai pokalbiai telefonu nėra mano stiprioji pusė, prieš skambutį ilgai repetuoju ką ir kaip sakysiu).
Hubertui jau daugiau nei vieneri, aš spėjau užmiršti akušerės vardą, gydytojos Rasos pavardę, bet pamačiusi raginimą prisiminti savo svarbius gydytojus, labai panorau tai padaryt. Tarsi dar kartą padėkoti savo partneriams Hubertėlio gimties stebuklingame šokyje. Mažylio daiktadėžėje saugau akušerės dovanotas megztas kojinaites (ar yra Jūsų vaikelis sulaukęs dovanų iš gydytojos? Ne reklaminių mėginėlių, o rankų darbo dovanos... Nepaprasta!), o su gydytoja Rasa, giliai širdyje tikiu, dar būtinai susitiksiu. Jaukiam naujo gimdymo plano sudarymui. Kada nors :)
Taigi, ačiū Kauno krikščioniškų gimdymo namų gydytojai Rasai Babiliūtei ir akušerei Marijai Turauskienei.
floryte