Smilgos kutenimas, muilo burbulų sproginėjimas – laukiau kažko panašaus. O vis dėl to tai panašu į žuvyčių nardymą, arba primena jausmą, kai vaikystėje leisdavomės automobiliu nuo didelio kalno ir vėl kildavome į jį.
Per pilvą kartu su balsine emocija nuvilnydavo toks keistai malonus vy-y-y-y-y. Likusius mėnesius tai bus mūsų užkoduota kalba.
Auga. Su šypsena taria gydytoja skaičiuodama 16 savaitę.
Kitas gyvenimas.
Ir jis verda manyje. Kunkuliuoja, garuoja, liejasi gražiausiomis emocijomis. Apgaubtas paslapties, nepaprasto tikėjimo, laukimo ir nepaprastai kvepiantis braškėmis.
Mama, kai išims leliuką ir jis mus ryte žadins, aš jam sakysiu nežadink mūsų, mes dar norim miegučio.
O jeigu verks?
Aš jam paskaitysiu pasaką!
Jam patiks…
kodelcia
jaldija