Didelis džiaugsmas lauktis kūdikėlio, o jei viskas klostosi gerai nuo pat nėštumo pradžios, tuomet dar geriau ir ramiau. O jei ne? Nerimas kankina visą nėštumo laikotarpį.
Tai jau antras mano nėštumas. Pirmasis buvo prieš dvejus metus. Pamenu, viskas buvo gerai visą nėštumo laikotarpį iki 29 savaitės. Tada prasidėjo kraujavimas, gulėjimas ligoninėj ir galiausiai gimdymas 33 savaičių ir dukrytei operacija.
Bet viskas praėjo, liko slogūs prisiminimai ir dar visgi neišgyjančios žaizdos širdyje. Na praslinks dar kažkiek laiko ir tai praeis, pasimirš. Ir štai nepaisant visų atsitikimų su pirmuoju nėštumu ir dukrytės sveikata, norėjome antro leliuko.
Per praėjusias Kalėdas sužinojom, kad laukiuosi, labai džiaugėmės. Pasiskaičiavome, kad gims kūdikėlis, beveik, kaip dukrytė, na ir sutapimas. O nėštumo pradžia nebuvo lengva, tas nuolatinis pykinimas, o dar tuo pačiu ir dukrytę prižiūrėti, nebuvo lengva.
Bet ištvėriau. Pasibaigė pastovus blogumas, papuoliau į ligoninę, pasirodė kraujo. Tada buvo 10 savaičių. Na ir negera pasidarė mums. Iškart iškilo prisiminimai. Buvo atsisluoksniavimas, pagulėjau ligoninėj, jis praėjo, po to echoskopu pamatė, kad žemas vaisiaus prisitvirtinimas, dar palaikė ligoninėj gulimu režimu ir išleido namo
Su įsakymais pagulinėt namie, nieko sunkiai nekelt, ir po truputį įsivažiuot į gyvenimo ritmą. O juk taip sunku būnant namie nieko neveikt, negamint valgyt, nesitvarkyt, o dar kai namie mažoji laksto... Iš pradžių šitas rūpestėlis buvo ant tėvelio pečių.
Slinko savaitėlės, atėjo laikas echoskopijai, ačiū Dievui, viskas susitvarkė, augant nėštumui prisitvirtinimas pakilo aukštyn. Net palengvėjo. Na bet vis tiek riekėjo saugotis.
Ir taip nenumaldomai artėjo ta 29 savaitė, šiek tiek drebančia širdim jos laukiau, nors širdimi ir protu suvokiau, žinojau, kad viskas bus gerai. Praėjo ir vėl palengvėjo. Ir ką gi, artinosi 33 savaitė. Atėjo, praėjo, palengvėjo.
Dabar jau man 35 savaitės. Kiekviena diena, kiekviena savaitė man yra didžiulis pasiekimas. Visi džiaugiamės kasdien judančiu, žagsinčiu, besivartančiu kūdikėliu. Ir tikim, kad taip sulauksim 40 savaitės. Krepšį į ligoninę jau susikroviau, nors ir kaip nenoriai, lyg dar ir ankstoka, bet geriau jau būsiu pasiruošus. Atsarga gėdos nedaro.
Mes tave mylim ir laukiam, mūsų mažyli!!!
laurora