Norėčiau pasidalinti savo gimdymo patirtimi...
Kelios dienos iki gimdymo varstė nežmoniški skausmai ir vis skaičiuodavau laiką, kas kiek laiko tai kartojasi, bet tai buvo nereguliaru, o skaudėjo tai tikrai labai smarkiai, bet daugiau nieko...:)
Laukėm laukėm, savaitgalis, atvažiavo svečių, dar ir su sūnėnu 6 mėnesių pažaidžiau, pakilnojau, galvoju nu gal padės, nes tas pasakymas, kad klupsčia grindis plauti turi...tikrai nepadeda:) tik kad namai blizga ir daugiau nieko:)
Išvažiavo svečiai, išsitempiau draugą pasivaikščioti, nes gulint labiau skaudėdavo..ir ką jūs galvojat, prisivaikščiojom...parėję namo dar pusvalandį paskaičiavau, ar tikrai kartojasi sąrėmiai, kad nesiųstų iš ligoninės atgal namo, susiruošėm ir į gimdymo namus....
Viskas tik greitai, šypsena veide, kad viskas, pagaliau nebeskaudės ir taip ilgai lauktas leliukas tuoj pat glausis prie manęs. Buvo taip linksma, palatoje tik šmaišktauju, kad visai čia taip jau labai neskauda, kad ir pavaikščioti galiu, vos ne vieni juokai čia tas gimdymas:)
Bet greitai viskas pasikeitė, tik laikas sustojo, skausmai nežmoniški, draugo rankos nepaleidžiu....akušerė tik laksto aplinkui....ir ką....
pagimdžiau gražią sveiką mergytę...:)Mergytė buvo virkštele dukart aplink kaklą apsivyniojusi, tai kai pamačiau buvo labai neramu, ar kvėpiuoja, ar viskas gerai, nes neverkia ir man neduoda, bet kai nunešė ją sutvarkyti, ji pajudino pirštelį, matyt, čia buvo man ženklas, kad jai viskas gerai:)
O paskui ir balselį parodė ir tuo pačiu akušerę apšlapino. Patrakus mergiotė gimė:)
Grįžus namo po dviejų savaitėlių paaiškėjo, kad mažoji neištraukia iš papuko pienuko, nes per tas dvi savaites nieko svorio nepriaugo ir pati nuvargdavo ir mus išvargindavo, nes arba valgo, arba sūpuoti reikia
bet dabar mums jau trys mėnesukai, pienuką valgo iš buteliuko..ir man patogiau, ir mergaitė soti:), patenkinta ir stipri, ...
ir ką galiu pasakyti - kad gimdyti man tikrai nebuvo baisu, nes nuolat draugas šalia buvo, o ir visus vargus ir skausmus atperka Gustės šypsenos, gugavimas.
pypse
rainiukas