Kiekviena besilaukianti mamytė svajoja pagimdyti greitai ir lengvai, bet tai kaip mistika, vienos gimdo valandas kelias, kitos kelias paras, kas tai lemia?
Jau praėjo 1 m. ir 6 mėnesiai, o aš dar gyva lyg šiandien prisiminimais iš gimdymo...būna, kas nors paklausia, gal jau antrą planuojate, aš vos kaip ne elektros šoka gaunu išgirdusi šį klausimą, nes gimdžiau virš 20 valandų.
Jau pirmieji sąrėmiai buvo vidutinio stiprumo, bet gimda atsidarinėjo sunkiai, jaučiausi tikrai klaikiai, buvau nusipirkusi ir epidiūrą, prašiau suleisti net atsiklaupusi, bet sakė jau vėlu, nors gimda buvo atsivėrusi 3 cm.
Ne gana to, kad sąrėmiai darėsi vis skausmingesni, pradėjo leisti skatinamuosius, tada prasidėjo jau nežmoniškas skausmas, atrodė ir sienomis tuoj lipti pradėsiu....nieko - iškenčiau aš tai, atsivėrė gimda, jau prasidėjo stūmimas ir aš jau laikau stebuklėlį savo glėby, bet tuo viskas ir nesibaigė - išniro dubens kaulai, negalėjau vaikščioti, ačiū dievui, kad turiu nuostabų vyrą ir jis rūpinosi mažyle.
Štai tokie mano gimdymo atsiminimai, dar atsimenu viską labai gyvai, bet tikiuosi, laikas tuos sunkius išgyvenimus ištrins, užmiršiu ir Vestutei padovanosim brolį :)