Ne, proporcingai, koks buvo sudėtingas ir alinantis gimdymas, taip - aš jo nebijojau :)
Na, pradžioj buvo bėdėlių su sveikata, bet dabar ne apie tai, apie patį gimdymą, jo istoriją esu parašiusi, tačiau ruošdamasi gimdymui, buvau rami, žinojau, kad būsiu stipri, žinojau, kad gimdysiu be nuskausminamųjų, žinojau, kad turėsiu gražią ramią mergaitę, pasirodysiu kvailai, bet aš tiesiog materealizavau savo mintis :) Jaučiau kad išnešiosiu, nes buvo puiki savijauta.
Per daug neskaičiau nei knygų, nei ypatingai ruošiausi, turėjau medikų komandą, kuri bet kada mane buvo pasiruošusi priimti, turėjau šalią "angelą sargą" - vyrą, kuris neleido jaustis "nėščia", neleido tinginiauti, dėl ko dabar jaučiuosi jam dėkinga, gyvenau aktyvų gyvenimą, glosčiau pilvuką.
Ši nuotrauka daryta apie 9 val ryto, prieš gimdymą.
Kadangi gimdymas beveik 2 sav. vėlavo, žinojau, kad jau trečiadienį eisiu gimdyti, tad išsiploviau ir išsikedenau dar labai vešlius savo plaukus, įsispraudžiau į džinsus, kuriuos pratryniau visą nėštumą, pasidažiau, įsikibau vyrui į ranką ir pėstute nuėjome į Mažylio GN, 20.46 pagimdžiau Šarūnę :*
laurora