Nėštumas – ypatinga būsena. Bent jau aš jaučiausi nepakartojama! Manau daugelis taip būsimų mamyčių jaučiasi...
Pastojau nei per anksti, nei per vėlai – 24 metų. Nors kas gali nustatyti tą laiką? Nėštumas nebuvo planuotas, bet laukiamas. Pašnekėdavome su antra puse apie vaikučius.
Ankstų sekmadienio rytą nėštumo teste išvydau dvi ryškias juosteles. Per kūną perėjo šiurpuliukai. Puikiai atsimenu tą rytą... Didžiulis jaudulys permušė širdies ritmą, bet kartu ir džiaugsmas akyse kaupė ašaras... Įžengusi į kambarį tariau: brangusis, greitai būsi tėtuku. Jo akys suspindo...
Po širdimi nešiojau 12 savaičių stebuklą. Dieve, dėkosiu Tau, kol gyva būsiu. Tai tikrai siųsta dangaus! Kartojau be perstojo keliaudama namo po gydytojo apžiūros. Širdis ir vėl gerokai permušė įprastą ritmą.
Apsipratau greita su ta mintimi, kad tapsime tėvais. O iš būsimo tėvelio visą nėštumą nemačiau nerimo akyse. Tvirtas žmogus! Tas ir man teikė stiprybės ir iki pat pabaigos neleido praskysti. Ačiū jam.
Jaučiausi puikiai: nepykino, neskaudėjo nugaros, netino kojos. Buvau stipri. Gera buvo jaustis mylimai ir be galo gražiai. Gimdymo nebijojau, nes nežinojau, ko bijoti. Juk pirmas nėštumas... Tik kartas nuo karto užplūsdavo baimės ir mintys dėl mažojo pilvuko gyventojo. Kad tik jam viskas būtų gerai, kad tik sveikas...
Tą pakankamai dažnai galvodavau. O dėl savęs mažai sukau galvelę. Tuo labiau gimdžiusios draugės mane saugojo ir pasakojo, kad tik truputį pasistengsi ir lėlytė jau ant rankų. Gerai, kad nepasakojo šiurpių istorijų. Tai juk taip neigiamai veikia nėštukes.
Papuolusi į rankas literatūra apie gimdymą pasitaikė protinga. Kuri ne gąsdino, o kaip tik suteikė žinių, kurios malšino gimdymo baimę. Juk žmogus labiausiai bijai to, ko nežino, kas nauja... Tas labiausiai gąsdina. Tad vertingą literatūrą mielu noru skaičiau. Ji man daug padėjo.
Taip bėgo mano nuostabios dienos. Pilvukas vis gražėjo ir gražėjo... Jaučiausi ypatinga. Valandų valandas kalbėdavau su sūnumi. Taip troškau jį išvysti! Paskutinį mėnesį buvo sunkiau. Didėjantis svoris, nemiga naktimis.
Ko aš tik tomis naktimis neprisigalvodavau... Juk laiko turėjau. Bet kiekvienas mažojo bakstelėjimas į šoną nuvydavo visas blogas mintis.
Mažylį pernešiojau. Geriau keliomis dienomis ankščiau, juk būna staigmena. O tos kelios dienos po nustatytos datos man tapo amžinybe...buvo ir ašarų, ir nevilties valandėlių. Vis raginau mažąjį pilietį: greičiau sūnau, greičiau.... Nubėgusių vandenų taip ir nesulaukiau.
O tiek apie juos galvojau ir laukiau! Naktį pajutau skausmus. Pagaliau! Tariau sau. Į gimdymo namus išvykau su šypsena. Nejaučiau jokios baimės. Tik be galo laukiau susitikimo. Teko jo palaukti ir pakentėti 36 valandas vis didėjančio skausmo... bet jis buvo prasmingas. Kiekvienas skaudulys, žingsnis po žingsnio artino prie susitikimo su sūnumi.
Paskutines valandas buvo akimirkų, jog jau esu netoli Dievo ir dangaus... Sekundėmis sąmonė temo. Buvau be galo išvargusi, bet kantri. Nešaukiau, neklykiau. Nepraradau savitvardos. Aplankė baimė, kas bus, jei aš mirsiu, kas augins mano vaiką. Prašiau vyro: jei ką, tik augink doru žmogumi , mylėk dvigubai, ir už mane.
Būtinai pasakyk jam, kad aš jį labai mylėjau. Vyras pyko už tokias kalbas. Kokia aš jam dėkinga, kad buvo šalia!!! Sunku būtų buvę susitvarkyti be jo.
Akušerės taip pat nepamiršiu, kuri priėmė gimdymą. Nuostabus, nuo savo darbo neatbukęs žmogus. Kuris daug padėjo ir skatino mane. Ačiū tai šauniai moteriškei.
Kantriai išlauktas susitikimas įvyko!
{pic:1}
Dėkosiu likimui, kol gyva busiu už šį stebuklą. Rašau vis užmetu akį į savo žaidžiantį smalsutį ir galvoju: kokia aš vis dėl to laiminga! Dar nesenai galvos nenulaikė, o dabar jau krečia išdaigas. Kaip miela. Buvo verta dar daugiau iškęsti baimių, skausmo, nežinios dėl šio stebuklo. Žiūrint į jį, viskas tampa nebereikšminga.
{pic:2}
Kartą klausiau savo mamos: ar praeina ta begalinė meilės „psichozė“ savo vaikui? Ji man atsakė: niekada!!! Kad ir suaugusi jau esi, bet atsikeliu su tavimi lūpose, užmiegu taip pat...
{pic:3}
Tik laikydama savo vaiką ant rankų, supratau, apie ką ji kalbėjo...
Mama Sigita (regina)
Apie konkursą skaitykite čia:
{smallpic:z}
sun