Garsus Lietuvos gydytojas akušeris, Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovas Romualdas Šemeta pradeda straipsnių ciklą apie nėščios moters neigiamų emocijų poveikį kūdikio sveikatai. Šiandien - antra temos dalis.
Nėščiosios neigiamų emocijų poveikis vaiko sveikatai. I dalis
Kūdikis jaučia tą patį pojūtį, kaip ir jo mama
Naujos gyvybės formavimuisi įtakos turi daug faktorių. Motinos mintys ir jausmai - vienas iš tų faktorių. Tačiau jis yra ypatingas, nes skirtingai nuo paveldėjimo, kurį nulemia genetinis kodas, mintis ir jausmus galima kontroliuoti. Tai vadinamos stresinės medžiagos (pavyzdžiui, adrenalinas).
Kai tik šios medžiagos papuola į kraują, jos tuoj pat provokuoja visas fiziologines reakcijas, susijusias su baime ar nerimu. Pas besilaukiančią moterį šios medžiagos be jokių kliūčių iš kraujo papuola vaikui ir jis jaučia tą patį pojūtį, kaip ir jo mama. Šios medžiagos trukdo normaliai vystytis vaiko nervų sistemai.
Pas negimusį vaiką dar nėra susiformavusi stresinių hormonų neutralizacijos sistema. Jie kritinėmis dozėmis susikaupia ne tik pas patį vaiką, bet ir vaisiaus vandenyse, kuriuos jis pastoviai geria. Kadangi nėštumo antroje pusėje vaisius jau turi pakankamai subrendusią ypač jautrią nervų sistemą, nėra keista, kad jis dar įsčiose streso metu čiulpia pirštą ir neramiai elgiasi. Tuo pačiu metu padažnėja ir jo judesiai, pagreitėja ir sustiprėja širdies plakimas.
"Stresinis sultinys"
Stresui tęsiantis, vaisiaus vandenys nėštumo pabaigoje gali virsti savotišku "stresiniu sultiniu", kuriame yra vaikas. Tuo pat metu, dėl kraujagyslių spazmo, jis jaučia vis didesnę deguonies stoką, kuriam ypač jautrios smegenų nervinės ląstelės. Ilgai užsitęsusi deguonies stoka taip pat pavojinga vaisiaus nervų sistemai. Po gimimo ji sukelia vaikui charakteringą padidintą jautrumą tvankumui, kvapams, triukšmui, ryškiai šviesai ir saulei, lengvai atsirandantį galvos svaigimą ir alpimą.
Tolimesni tyrimai parodė, jog kiekvienas vaikas įsčiose savaip reaguoja į stresą. Ši jo reakcija suteikia mums svarbią informaciją apie tai, kokia bus vaiko asmenybė. Širdies susitraukimų ritmas ir judesių aktyvumas yra patikimas "AŠ" asmenybės rodiklis iki gimimo. Registruojant galima nustatyti, kaip vienas ar kitas vaikas reaguoja į stresą ar į reiškinius, sukeliančius baimę. Tokiu būdu, kai ką galima sužinoti apie jo individualybę.
Vaikai, kurie silpnai arba visiškai nereagavo į dirgiklius (aštrų garsą) įsčiose, buvo stebėti po 15 metų. Jie dažniausiai visiškai ramiai reaguodavo į bet kokias nelauktas situacijas, jiems geriau sekėsi valdyti savo emocijas ir elgesį.
Savotiška priklausomybė buvo pastebėta tarp paauglystės amžiaus vaikų, kurie įsčiose nepatyrė sunkių emocinių dirgiklių ir vaikų, kuriems įsčiose teko patirti įvairius dirgiklius. Pastarosios grupės paaugliai buvo emocionaliai nepatvarūs. Tarp šių dviejų grupių paauglių buvo pastebėti skirtumai ir mąstymo procese.
Pavyzdžiui, paaugliai iš pirmos grupės, žiūrėdami atitinkamą paveikslą, buvo linkę jo turinio emocinei ir kūrybinei interpretacijai. Antros grupės paaugliai turėjo tendenciją konkretizuotam pasakojimui. Jie pasakojo tai, ką matė prieš save. Jų interpretavimui vaizduotė vaidino labai mažą vaidmenį arba visiškai jos nebuvo.
Laukite temos tęsinio...
Všį "Mama, tėtis ir Aš"
Nėščiųjų sveikatingumo mokykla
Tauro g. 10, LT-51421 Kaunas
Tel. (8 37) 348357, 764262
Mob. 8 687 64757