Norėčiau jums papasakoti savo istoriją, kuri laimingai baigėsi.
Kai laukiausi Kajaus 8 mėnesį akušerė man patarė padaryti tyrimą dėl streptokokų. Iš pradžių nelabai norėjau daryti, nes akušerė pasakė, kad tai nebūtina ir tokių atvejų būna mažai, kad kam nors randa, bet, ačiū dievui, aš jį pasidariau.
Kai atėjau sužinoti atsakymo, man pasakė, kad man rastas Streptococcus agalactiae B grupės (gausiai). Labai išsigandau, kad tai pakenks mano kūdikiui. (Ši streptokoko rūšis, kuri buvo man rasta, būna sveikojoje žarnyno floroje bei moteriškų lytinių/ šalinimo organų kanaluose. Gimdant bakterijos gali patekti naujagimiui, sukeldamos sepsį, meningitą, ar plaučių uždegimą).
Akušerė man išrašė antibiotikų, kuriuos turėjau gerti prieš gimdymą likus savaitei. Tuo metu labai pergyvenau, kad nespėsiu jų išgerti, kad tik nepagimdyčiau per anksti ir dar gąsdino patys antibiotikai.
Likus porai savaičių iki gimdymo dažnai lankiausi gimdymo namuose, jie vis žiūrėjo, ar dar neatsivėrė gimda ar dar ne laikas gimdyti, tikrino sąrėmius, kad tik nepražiopsočiau išgerti vaistus, juos reikėjo vartoti keturias dienas.
Kai buvo laikas gimdyti, išgėriau vaistus, buvau laiminga, kad spėjau, bet vis tiek dar pergyvenau, kad tik viskas būtų gerai. Kažkaip nebuvo laiko galvoti apie gimdymo skausmą.
Viso nėštumo metu nebijojau gimdyti, nors draugai ir artimieji sakė, kad tai labai skausminga, o sąrėmių tai visai neįmanoma kentėti, pripasakojo pasakų visokių, bet aš į tai nekreipiau dėmesio ir nebijojau, juk verta patirti skausmą už galimybę išvysti savo stebuklą, mažą angelėlį.
Tik bijojau, kad pagimdyčiau laiku ir pati, taip pat dėl streptokokų ir kad sūnelis gimtų sveikas. Vėlavau gimdyti savaitę, tad buvau susitarusi su akušere, kuri yra mano vyro teta, kad ilgiau laukti negaliu, nes pernešiojimas yra blogai ir sąrėmiai kartojasi kas 10 min.
{pic:1}
Bet gimda vis neatsivėrusi, vandenys nenubėga. Teta jau galvojo, kad teks daryti cezarį, o aš to baisiai nenorėjau. Į gimdymo namus mane nuvežė vyras 12 val. Nakties. Man leido skatinamuosius, po to nuleido vandenis, gimda pradėjo atsivėrinėti, visą naktį su manimi buvo vyras, jei ne jis, nežinau, kaip viskas būtų.
Jis man labai padėjo ir morališkai, ir fiziškai, mane pykino nuo skatinamųjų, tadi vyras man paduodavo dubenėlį, žiūrėjo vaiko dūžius, kad, plaktų širdutė normaliai, darė kompresus, vedė į tualetą, saugojo, kol miegodavau, o pats nemiegojęs dvi paras buvo su manimi.
Aš tai labai vertinu ir dėkoju jam, kad taip palaikė mane ir buvo šalia, ryte gydytoja patarė pasidaryti vietinę nejautrą – epidūrą (nes galėjau pati nepagimdyti, per silpna buvau), aš be jokių pašalinių minčių sutikau, sąrėmių nejaučiau, jaučiausi gerai ir visai gimdyti nebijojau.
Kai pagaliau prasidėjo gimdymas, buvau viena su akušere ir gydytoja, jos man labai padėjo pamokė, kaip taisyklingai stumti. Pradėdama gimdyti staiga sustojo plakti vaiko širdutė, labai išsigandau – galvojau, mirsiu iš sielvarto.
Akušerė greit pajudino laidą, kurio dėka girdėjome vaikučio širdelės plakimą ir, ačiū dievui, tai tik laidas – širdutė plakė, buvau neapsakomai laiminga, bet tai tik pradžia, galvojau, dar reikia pagimdyti ir kuo greičiau.
Kai pagaliau gimė mano sūnelis be sunkių mano pastangų ir padėjo man jį ant krutinės, jaučiausi be galo laiminga, aplinkui nieko negirdėjau ir nemačiau – buvau tik aš ir mano aukselis. Ta akimirka stebuklinga, niekada jos nepamiršiu, niekada...
{pic:2}
Kai gydytoja patikrino mažylį ir pasakė, kad mano mažylis sveikas, pagalvojau, kad esu pati laimingiausia mama, kad būsiu jam pati geriausia mama.
P.S. O streptokokai mažyliui nepersidavė, laiku buvau išgėrusi vaistų. Patariu besilaukiančioms ir planuojančioms leliuką mamytėms būtinai pasidaryti šiuos tyrimus (jo kaina apie 30 Lt). Jei jo nebūčiau pasidariusi ir mano vaikas susirgtų, visą gyvenimą save kaltinčiau. Tik jūs galite išnešioti sveiką vaiką, tik jūs esate už jį atsakinga ir tada, kai jis būna pilvelyje, ir išvydęs šį pasaulį, svarbiausia pasitikėti savimi, nekišti į galva blogų minčių, neklausyti kitų, koks skausmingas gimdymas.
Būti mama – pati didžiausia laimė!
Rasa Karlonienė
Apie naująjį konkursą skaitykite čia:
{smallpic:z}
sun