Gimdymas su šypsena

Gimdymas - ypatingas potyris gyvenime. Jausmingas. Verksmingas. Skausmingas. Nepakartojamas. 

Mano gimdymo eiga buvo itin sklandi. Kiekvieną kartą mano tyrimų rezultatai buvo geri, nebuvo jokių komplikacijų, neplanuotų skausmų ar pergyvenimų. Matydama, kad viskas einasi lyg iš pypkės, aš nusprendžiau dėl gimdymo su niekuo nesitarti, o nuvažiuoti gimdyti pas bet kokį gydytoją - juk jei viskas gerai, ar beverta pergyventi ir ieškoti daktarų? Juk visi davę Hipokrato priesaiką ir visi nori tik geriausio rezultato... Tiesa? 

Taigi, nusprendusi, kad gimdysiou atnaujintame Santariškių korpuse, man tereikėjo sulaukti lemtingosios dienos. O pagaliau ji ir atėjo! 

8 valandą ryto nuvažiavau su vyru į ligoninę. Kamuojama nestiprių, tačiau ritmingų sąrėmių, buvau nuvesta į gimdyklą. Štai. Štai ta vieta, kurioje pasaulį išvys mano kūdikis. Apsidairau. Šilta, jauku, šviesu. Gydytoja Virginija Paliulytė (AČIŪ JUMS, BRANGIAUSIOJI, UŽ VISKĄ!) suleidžia vaistų, kuriuos vadina šampanu. Juokiuosi. Tai bent išmonė... O vos tik suleidus pajuntu, jog viskas aplink ima suktis. Ir man taip gera gera... Jaučiu, lyg būčiau išgėrusi kelias taures tikro šampano. Guliu ir kaifuoju. Vyras šalia gniaužia mano ranką, glosto galvą, saugo mane. 

Tiksint laikui imu jausti, kad prasidėjo baisingi sąrėmiai, kurių nebegaliu iškęsti. Atkentusi kelias valandas, su daktare nusprendžiu, kad noriu epidūro. Ateina anesteziologė, pasodina mane į "čiučmėko" (kaip pati pasako) pozą ir suleidžia nuskausminamųjų į nugarą. 

Po kiek laiko į gimdyklą užeina mano vyras. Šypsausi. Sako man: "negi jau pagimdei, kad tokia laiminga guli?" O man gera ir norisi skristi! Gimdos kaklelis atsiverinėja, bet aš nieko nejaučiu... Tik miego norisi... 

Tuo metu kai kaifuoju nuo savo būsenos, į gimdyklą užėjo mama. Mes su ja kalbėjomės, šypsojomės. Džiaugiausi, kad tokią lemiamą minutę su manimi gali būti tie, kurie man brangiausi... 

Dar po kelių valandų atėjusi ir mane apžiūrėjusi mano daktarė nusprendžia, kad reikia pradėti gimdymą. Pamoko mane kvėpuoti, stumti, apsisiaučia uniformą, sukviečia akušeres... 

15.00 Sujudimas gimdykloje. Jaučiu vyro ranką ant savosios. Girdžiu garsius riksmus: "Stumk! Sąrėmis užeina. Stumk dabar iš visų jėgų". Prakaitas muša, vyras drėkina kaktą, plaukus, o aš iš visų jėgų stengiuosi dėl mūsų mažylės.

15.13 Kūdikio verksmas. Gimė! Matau! Matau tą mažą pamėlusį kūdikėlį, gulintį prie manęs. Akušerė apgobė jį ir padavė man ant krūtinės. O Dieve! Vyras mane pabučiuoja. Matau, kaip jo akyse kaupiasi ašaros, kurios ima srūvėti veidu. O aš šaltai. Ramiai. Stoiškai žvelgiu į dukrytę, skruostu nerieda nei viena ašara... Kokia ji mažytė! Kokia ji ypatinga. GODA! 

Po kiek laiko vyro paprašoma išeiti iš gimdyklos. Užgimsta placenta, daktarė susiuva pirmojo laipsnio įplyšimą, dar kažkiek laiko pabūnu gimdykloje, mane persodina į vežimėlį ir nuveža į palatą. Ten mane pasitinka mano dukrytė, vyras, tėvai. 

Atsigulu į lovą, šalia matau savo dukrelę, palatoje įsikuria ir mano vyras. Jis liks su manimi ir mes čia būsime tol, kol mane išrašys. 

Šypsomės. Bučiuojamės. Glaudžiam dukrytę. Aptariam gimdymą. Kaifuojam po visko. O Dieve, kaip gera! Viskas gerai. Yra naujas žmogutis. Esu aš. Sveikos, laimingos.

Tai, kas buvo gražiausia: Vėliau mano mama man pasakojo tą akimirką, kai mano Andrius išėjo iš gimdyklos. Mama su tėčiu ėmė klausti, kaip man sekėsi, kaip gimdymas, o jis negalėjo nieko pasakyti. Negalėjo pratarti nė vieno žodžio, nes ašaros temdė akis ir graužė gerklę. Jis verkė kaip kūdikis. Jis verkė iš susijaudinimo ir dėl gimimo stebuklo. Net kalbėdamas telefonu su saviškiais vos tvardėsi negalėdamas ištarti nė žodžio. Man ši akimirka, nors jos ir nemačiau, yra pati jautriausia ir nuostabiausia. Kaip gera žinoti, kad šalia manęs yra toks nuostabus vyras. Tvirtas. Vyriškas. Jautrus. 

Nuostabus gimdymas. Nuostabus potyris. Ačiū visai Santariškių akušerijos ir gimdymo skyriaus brigadai, visoms akušerėms ir slaugytojoms, kurios rūpinosi manimi ir dukryte. Ačiū už pagalbą, už patarimus, už rūpestį, už geraširdiškumą. 

Linkiu kiekvienai nėštukei, kiekvienai būsimai mamytei, kad jos gimdymas būtų toks sklandus ir sėkmingas kaip manasis!