Sūnų gimdžiau beveik prieš 6 metus. Numatyta gimdymo data buvo lapkričio 1 d. Oi kaip nenorėjau būtent tos dienos....Tad paslapčia tikėjausi savo stebuklėlį išvysti keliomis dienomis anksčiau.
Kadangi nereguliarūs sąrėmiai jau kankino gerą savaitę iki numatyto termino, tai paskutinio apsilankymo metu mano ginekologė patarė gimdymą paskatinti. Nutarėm susitikti gimdymo namuose spalio 27 d. 8 val. ryto. Ai, kaip nemiegojau visą naktį laukdama to ypatingojo ryto: kiek minčių, kiek jausmų, kiek visko, visko sukosi mano galvoje ir širdyje.
Rytas. 9 val. jau abu su vyru buvome gimdykloje. Nuleido vandenis – žali. Kažką šnabždasi, neramu. Bet terminas dar net neatėjo. Laukiame gimdymo veiklos, viskas neblogai, tik staiga krenta mano mažylio širdies tonai, aliarmas – veža į operacinę, pakeliui toniukai atsistato ir mes vėl grįžtame į gimdyklą.
Beje, toks aliarmas buvo net tris kartus, nuo manęs nė minutei neatsitraukė nei vyras, nei visas prižiūrintis personalas. Esu visiems be galo dėkinga už palaikymą ir kompetenciją. Pagimdžiau pati, tiesa, sūnus buvo pridusęs, bet po kelių minučių jau buvo įvertintas 10 balų. Ir jei ne toks visų dėmesys, nežinau ar ši istorija tikrai būtų buvusi su tokia laiminga pabaiga.
Dabar jis stiprus ir šaunus vyrukas.
Antroji gimdymo istorija:
Po 4 metų vėl pastojau, numatytas terminas buvo gegužės 6 diena. Lankiausi pas tą pačią gydytoją, kuri be abejonės pelniusi visišką mano pasitikėjimą. Likus savaitei iki gimdymo į ligoninę važiuodavau kasdien tam, kad užrašytume vaikučio širdies toniukus, nes be galo bijojau, kad nenutiktų taip, kaip su sūnumi.
Atėjus lauktajai dienai – ramu. Ir sekančią, ir dar sekančią – nieko. Vėl didžiulė baimė...Kadangi buvau stebima kasdien ir tikrai pasitikėjau savo gydytoja, nusprendėme palaukti, kol mažoji (žinojome, kad gims mergaitė), pati pasirinks savo gimimo dieną.
Ir...gegužės 12 d. 6 val. ryto man nutekėjo vandenys. Sūnelį kartu su vyru pristatėme į darželį, o 8 val. (kaip ir per pirmąjį gimdymą) susitikome su savo nuostabia gydytoja. Nepatikėsite, kelios minutės prieš 11 val., aš jau turėjau stiprią mergytę ant savo krūtinės.
Gimdymas vyko labai lengvai, sklandžiai ir greitai. Dabar auginame porelę – tai nuostabus jausmas, džiaugiamės kiekviena akimirka, tai tikrai didelis stebuklas.
{smallpic:1}
Aplankyti mūsų jau atvyko brolis
{smallpic:2}
Štai taip mes atrodome dabar
{smallpic:3}
Beje, labai gražiai kartu draugaujame
Vaiva Benkunskienė
Apie konkursą skaitykite čia:
{smallpic:z}
sun