Planuojame vaikelį. Prabėgo 6 mėnesiai, nieko. Sunerimstame, gal kažkas negerai. Nueinu pas savo gydytoją, papasakoju situaciją. Mane apžiūri, diagnozė – viskas gerai. Su vyru nusistatome terminą, jei dar per 3 mėnesius nieko nebus, eis tirtis ir vyras.
Nuo apžiūros praeina vienas mėnuo, turėčiau sulaukti mėnesinių, bet...Širdis suvirpa, pagaliau ... Tvardau save – nenoriu džiaugtis per anksti, juk nėštumo testai gali klysti.
Pagaliau išaušta diena, kai einu pas gydytoją ir tikiuosi išgirsti pačią geriausią naujieną. Mane apžiūri, diagnozė – nėščia. Pasipila džiaugsmo ašaros, širdis, bijojau, kad nesustotų iš džiaugsmo. Ir nei iš šio, nei iš to, pagalvoju, kad tiktai pagimdyčiau pati, kad tik nedarytų cezario pjūvio.
Nustato gimdymo datą – rugpjūčio 5 diena. Ir taip puškuoju, auginu savo angeliuką. Su nekantrumu laukiu tos dienos. Ir štai ji išaušta. Važiuojame pas gydytoją. Naujienos ne kokios. Vaisiaus vandenų mažai, o mažylis visai nesiruošia į susitikimą su tėveliais, reikia gultis į ligoninę. Gulėjau daugiau nei savaitę. Kiekvieną dieną vis tikėdavausi, kad ši diena jau bus mūsų mažylio gimimo diena.
Penktadienio naktis, prasidėjo sąrėmiai kas 10 – 15 minučių. Sulaukiu ryto, pakviečia mano gydytoją. Apžiūri mane, niekas nepasikeitė, laukiam toliau.
Sekmadienio naktį kartojasi tas pats. Ir vėl sulaukiu ryto. Ir pagaliau gera žinia, atsidarė jau 3 cm. 10 valandą nuveža mane į gimdyklą. Įstato kateterį ir leidžia skatinamuosius. Nuleidžia vandenis. Veikla vyksta labai lėtai. 16 valanda, atsidarymas 6 cm. Paprašau nuskausminamųjų, suleidžia, apsvaigstu. Po minutėlės poilsio po nuskausminamųjų pramerkiu akis, o ten krūva gydytojų.
Praneša, kad teks daryti Cezario pjūvį. Puolu į paniką, aš nenoriu cezario!!!!!!! Deja, cezaris būtinas, gimda nespės atsidaryti ir aš galiu netekti savo angelėlio. Drebančiomis rankom pasirašau reikiamus dokumentus.
Akušerė su mano vyru nuveda mane į operacinę. Paskutinis sąrėmis, suleidžia dalinę narkozę, pajaučiu, kaip sušylu ir laukiu.... 18 valandų 10 minučių, išgirstu savo angelėlio riksmą. Apsipilu džiaugsmo ašaromis. Aš mama...Ir štai mano sūnus jau ant mano krūtinės, pabučiuoju...
{pic:1}
Ko labiausiai bijojau nuo nėštumo pradžios, tas ir nutiko, sūnelį išvydau tik po cezario pjūvio. Bet kokiu atveju, visas kančias atperka nuostabūs mūsų mažiukai. Esu be galo laiminga, turėdama savo turtą Dominyką.
{smallpic:2}
Apie konkursą skaitykite čia:
{smallpic:z}
mano vaikutis taip pat gime po cezario,nieko blogo nenutiko,tik kad galvos skausmas didelis buvo,zemas spaudimas lb buvo.
aukit sveiki ir laimingi. mano abu vaikuciai po cezario pjuvio gime, bet abi opracijas pernesiau skirtingai. dabar kai viskas gerai ir vaikuciai sveiki,noriu tik pasakyti kad pasitiketi reikia daktarais, ji zino ka daro ir niekas specialiai mamyciu nekankina
robke, labai jau keistai skamba "svarbu tureti labai grazu mazyli", o kas jei tavo vaikas nera labai grazus? (nors tevams vaikai patys graziausi) Siaip tai sverbiausia ne vaiko grozis, o jo sveikata
siaip tai koks skirtumas ar pati pagimdai, ar po cezario...svarbiausia, kad tik viskas gerai baigtusi. O beto cezario pjuvi daro tik butinybej esant. Mano kudikelis si pasauli irgi isvydo po cezario pjuvio. Tu esi dviguba saunuole, nes sitiek iskentejusi, dar iskentei ir operacija😀
be abejo svarbiausia rezultatas, sveikas kudikelis. bet baime yra baime 😀 aciu visoms uz komplimentus 🌷
Svarbu turit labai gražų mažylį ir sveiką svarbiausia 😀
Saunu,kad gime,nors ir Cezario pjuvio pagalba! O as visada bijojau,kad gali atsitikti kokia gimdymo trauma vaikeliui gimdymo metu ir atsargiai paklausiau savo gydytojo del Cezario pjuvio. Jis patikino mane, kad Cezario pjuvis nera pati geriausia iseitis ir pagimdziau greitai ir nesunkiai pati 😀
MINKSTUTYS berniumas melas 😀 🌷
gerai kaip gerai viskas baigiasi..mano istorija irgi panasi.bet cezario as tikrai nebijojau.atvirksciai gal jo netgi norejau(nes baime gymdyti paciai buvo baisesne uz operacija) o berniukas sios istorijos tikrai fainiukas-tegul auga sveikas😀)
gražus pasakojimas 😉 ir koks gi skirtumas ar pačiai gimdyti tenka, ar cezarį daro, svarbiausia matyti savo angeliuką sveiką 😀
Kazkiek panasi ir mano istorija. Cezario gal ne tiek bijojau, kiek nenorejau. Visada kartojau sau, kad pagimdysiu, kad ir kas atsitiktu 😀 Deja, kartais viskas buna ne taip, kaip nori. Po 10 valandu kentejimo leidziant skatinamuosius, rezultatas tebuvo 2 cm. Gydytojai nusprende, kad daugiau laukti nebegalima. Mano grazuoliukas si pasauli isvydo po cezario pjuvio. Ir visgi, kad ir kaip ten viskas buvo, svarbiausia rezultatas - grazus, sveikas ir be proto daug laimes suteikiantis sunelis 😉
nesuprantu ko cia bijot cezario? as tai bijojau,kad tik maziukui viskas gerai butu. koks skirtumas kaip gime svarbu,kad sveikas. as tokiu dalyku nesureiksminu
as net negalvojau apie cezari esu optimiste 😀
Koks gražuolis berniukas😀
koks gražus,švelnių bruožų berniukas😀
koks grazus berniukas.
grazutis koks! a taip pat bijojau tik cezario...😀
labai dailutis Dominykas😉
grazus berniukas! 😀 Svarbiausia juk istverei viska, esi saunuole!😀