Aš vis prisimenu, kaip pabuvau kasmetiniame koncerte, rengiamame jau 7 metus iš eilės, būsimoms mamytėms. Oi, patyriau tiek daug teigiamų emocijų, kad negalėčiau jų visų perduoti.
Tik įsivaizduokite, įeinate į salę, o ten aplink vaikšto tiek daug apvalių nėštukių ir kiekviena iš tų moterų su plačia šypsena veide. Einate toliau ir pamatote fotografijų parodą, nėštukių fotosesiją, kas gali būti maloniau? Jaučiausi kaip tikrame rojuje:)
Koncertas prabėgo lyg viena smagi akimirka. Gailiuosi tik vieno, kad nešiodama po širdelę Gabytę nebuvau girdėjusi apie šį koncertą, bet viskas yra pataisoma:) Štai keletas koncerto akimirkų:)
Beje, man jau 36 nėštumo savaitė, o tai reiškia, kad mažylio ilgis yra apie 331-340 mm, bendras ilgis siekia 46 cm, svoris apie 2750-2999 g. Dabar rankų ir kojų raumenys susiję su nervų sistema ir gali veikti koordinuotai. Mažylis paprastai guli prisitraukęs kojas bei rankas po savimi, gali atlikti čiupimo judesius.
Esant ritmingai muzikai vaikutis gali netgi linguoti į taktą (kas nutiko, kai lankiausi būsimų mamyčių koncerte, praktiškai viso koncerto metu mano mažylis šoko ir dainavo su manim kartu). Taip mažylis stiprina savo raumenis. Jeigu dabar mažiukas gimtų, jis jau būtų vadinamas gimusiu anksčiau laiko, o ne neišnešiotu naujagimiu.
Štai kiek daug įvyko per visą savaitę. Rodos, savaitėje yra tik 7 dienos, o mano mažyliui tai visa amžinybė, laikas, kuriuo metu jis vis labiau ir greičiau tobulėja:) Man pačiai pastaruoju metu kartais būna sunku kvėpuot. Rodos, reikia įkvėpti net 2 kartus iš eilės ir būtinai pro burną, nes kitaip priminsiu žuvytę, išmestą į krantą:)
Bet tai yra normalu, juk mano mažylis vis didėja mano pilvuke ir tuoj tuoj išvys šį nuostabų pasaulį:) Ak, kad tik greičiau, kad tik greičiau:)Na, o dabar šiek tiek apie mūsų poilsį prie jūros. Iš tikrųjų pervertinau savo jėgas, tuo labiau, kad mano pilvukas kasdien vis didėja:) Pirmą dieną, kai su mumis dar buvo vyras, viskas klostėsi kuo puikiausiai, juk jis saugojo mažę ir visur bėgiojo jai iš paskos
Kitomis dienomis ši atrakcija atiteko man, ir Gabytė išnaudojo tą progą visais 100%:) Vietoj to, kad mes važinėtume liftu (mes gyvenome 3 a.), dukrytė kaskart užsimanydavo lipti laiptais (didžiausias pliusas, kad po tokios praktikos ją jau beveik galima leisti vieną lipti laiptukais, ji labai gražiai pramoko išlaikyti pusiausvyrą), o aš vilkdavausi iš paskos.
Ji domėjosi visais mūsų kaimynais, su kiekvienu susipažindavo, pabendraudavo tik tiek, kad jai patiko laikytis šiokio tokio atstumo, o jeigu koks naujas pažįstamas prieidavo arčiau, mažylė iškart atsitūpdavo ir pradedavo kažką pasakoti apie grindis bei kilimus, kol....kol jos nepalikdavo ramybėje:)
Mes labai gražiai kartu valgydavome, buvome nusipirkę kambarį su pilnu maitinimu, tai Gabytė valgydavo su mumis, gaila tik, kad pietūs buvo ganėtinai ankstyvūs, kaip tik pataikydavo mūsų pietinio miegučio laikui, bet tai ne bėda, kadangi po pietų miegelio mes su dukryte eidavome į kavinę sriubos. Žodžiu, apgyvendinimas bei maitinimas mums abiems labiau nei patiko:)
Mes kasdien eidavome pasivaikščioti bei pakvepuoti grynu oru, ilsėdavomes prie jūros ir karts nuo karto užklysdavome iki centriuko.
Labiausiai mus sužavėjo žavi šeimynėlė. Ji kas vakarą ateidavo pasilabint su sanatorijaus svečiais bei atsivesdavo vaikučius.
Taigi, mūsų poilsis prie jūros buvo labai smagus, kasdien švietė saulutė, tik kartais pūsdavo smarkus vėjas, bet tuomet mes šilčiau apsirengdavome ir vis tiek išeidavome pasivaikščioti tarp pušų:)
Žinoma, buvo šiek tiek streso, nes vieną dieną mes labai daug privaikščiojom, tai vakare aš niekaip negalėjau užmigti ir...tai sutapo su paruošiamųjų sąrėmių pradžia, o man pasirodė, kad aš jau gimdau...kilo tokia panika, kad oi oi oi:) Bet nieko, kitą dieną tie sąrėmiai pasikartojo (taip vadinamieji paruoštukai kamuoja mane dabar kasdien, rytais ir vakarais) ir aš supratau, kad čia joks ne gimdymas, o tiesiog mano organizmas ruošiasi prieš didįjį finalą.
Man tai buvo netikėta, nors akušerė ir minėjo apie juos, bet su dukryte nieko tokio neteko patirti. Šiaip sakoma, kad paruošiamieji sąrėmiai dažniausiai būna pas antrą kartą gimdančias. Žinote, pasakysiu atvirai, jie ganėtinai skausmingi ir kartais man tenka netgi prisėsti, kad juos ištverčiau, užtat baisiai svajoju apie savo didįjį finišą ir išsvajotąjį susitikimą su mažyliu:)
Taigi, tiek šiam karteliui:)
IKI, nėštukė Viktorija:)
sun
Krisliukas
blogietee