Štai ir vėl mano dienoraštis, tikiuosi, neatsibodo skaityti. Rašau štai ir mažylis labai spardosi, kaip tik žagsėt pradėjo. Pastebėjau, dažniausiai vienoje vietoje vaikas žagsi ir labai stipriai.
Vieną dieną sakau vyrui: paklausyk, gal girdisi žagsėjimo garsas, bet sako, kad ne:) Kaip minėjau, man tas vaikelio žagsėjimas primena širdelės plakimą.
Nežinau, bet man nesitiki, kad turėsiu mergaitę. Nuojauta kužda, kad bus berniukas. Net kai kaime buvau, dar mamos klausiau, ar tiki, kad bus mergaitė. Ir mano mama abejoja. Nes, kai laukiausi Aistės, mano mama iškart pasakė, kad gims mergaitė, net rožinius rubelius dovanojo:) Ir neapsiriko. Kažkaip mano mama turi gerą nuojautą ir geroms, ir blogoms naujienoms.
Tai va žengiam į 34 nėštumo savaitę. Tai reiškia, kad vaikelis jau sveria du kilogramus ir plaučiai jau gerai išsivystę. Ir čia labai gerai, jei suglavotų gimti.
Va koks mano pilvukas.
Kažkaip mąsčiau ilgai, ar dėti tokią nuotrauką, ar ne. Nesu linkusi demonstruotis:)
Kai kaulai skauda, linguoju kaip pingvinas. Net kartais pati iš savęs pasijuokiu, kad taip einu. Bet, kad kitaip neišeina. Bet ištikrūjų jau įgryso tokie skausmai:( Bet guodžiu save, kad jau nebedaug beliko ir pasibaigs.
Ir su miegu prastas dalykas, o ypač apsiverst ant kito šono, nes ir vėl tie kaulai skauda ir plius - vaikščiojimas į tualetą. Dar dukra sirguliuoja ir dar tas krepšinis:) Nors miego noriu, bet vistiek žiūriu krepšinį:)
Šiandien pasidarėm tyrimukus ir, tikiuosi, ryt išgirst gerus rezultatus. Nes mano kraujo hemoglobinas buvo žemas.
Sekmadienį nuvažiavome į Rietavo turgų. Kaip fainiai buvo apsipirkt, nes seniai tokio bebuvo apsipirkimo. Rankšluostukų, patalynės, rūbelių nusipirkom... O tokių gražių berniukams strukyčių mačiau, net vyrui sakau - bus berniukas:) Bet kaip gerai būt nėščiai, gali labiau nusiderinti sumą:) Matyt, bijo prietarų:)
Giedrė