Sveikos gyvos. Tikiuosi, jūs tikrai sveikos ir džiaugiatės paskutinėmis šiltomis rudens dienomis. O mūsų praėjusi savaitė buvo labai keista įvairiais, net ir nemaloniais įvykiais. Bet apie viską iš pradžių.
Prieš gerą savaitę buvau pas savo ginekologę įprastai apžiūrai. Kadangi gydytoja jauna ir augina du panašaus amžiaus berniukus kaip aš, tai mes radome bendrą kalbą. Guodėmės viena kitai, kokie mūsų vaikai neklaužados, "būrėm" ateitį, kas mūsų laukia, kai prasidės tikroji berniukų paauglystė ir pan.
Ji pasidžiaugė už mane, kad turėsiu dukrytę ir ji bus mano paguoda, draugė, su kuria galėsiu moteriškai pasikalbėti. O aš pasakiau, kad ir gydytojai dar nėra vėlu suplanuoti trečią vaikutį. Bet ji pasakė, kad geriau nusipirks šunį - būtinai kalę, ir įsegs raudoną kaspiną, kad iš tolo visi matytų, kokia šuns lytis. :)
Tiesą sakant, ji atkartojo mano mintis, nes aš irgi sakiau vyrui, kad jei gims trečias berniukas, būtinai pirksim kalytę. Žodžiu, linksmai plepėdamos pradėjom pokalbį apie mano tyrimų atsakymus ir apžiūrą. Tyrimai geri, hemoglobino kiekis kraujyje iš 104 pakilo iki 117. Šlapimas geras, spaudimas taip pat, viskas puiku.
Tad ėjome daryti vaisiaus echoskopijos. Gydytoja dar kartą patvirtino, jog laukiuosi mergytės. Ir pridūrė, kad mažoji - dičkė. Jau sveria 1 kg 200 gramų. Priaugau lygiai 11 kilogramų. Vaikutis pilvelyje jau apsivertęs. Tad šios žinios man buvo labai džiugios.
O dabar papasakosiu apie nemalonius įvykius, kurių priešistorė - Beno gimtadienis. Nesitikėjau, kad šventė turės tęsinį. Bet apie tai truputį vėliau. Gimtadienis pavyko puikiai. Visi svečiai susirinko Ozo "Multikine", pasveikino jubiliatą. Tuomet ėjome į salę žiūrėti "Mikės Pūkuotuko" filmuko, kuris vaikams nelabai patiko, pasirodė per daug nuobodus ir vaikiškas.
Kino salėje jubiliatui ir kitiems šventės dalyviams kėdės buvo papuoštos balionais, gimtadienio kepurėlėmis. Kiekvienas vaikas gavo spragėsių ir gėrimą. O ekrane švietė sveikinimas jubiliatui.
Po filmuko mus pasitiko animatorė, kuri palydėjo vaikus į projektorinę. Tiesą sakant, maniau, kad tai gerokai mažesnė patalpa. Projektorinės darbuotojas pasakojo vaikams, kaip rodomi filmai, rodė kino juostas, vaikai galėjo jas paliesti, pakelti.
Man įsiminė frazė, kad filmai matuojami kilometrais. Pavyzdžiui, "Mikės Pūkuotuko" filmukas yra truputį ilgesnis kaip vienas kilometras. Prisiminimui šventės dalyviai gavo dovanų - po atkirptą filmuko "Ratai2" juostelę. Visi buvo labai laimingi.
Vėliau vaikai žaidė estafetes, tuomet valgė picą, tortą ir gėrė vaikišką šampaną. Kadangi laikas prabėgo labai greit, o vaikai dar nenorėjo skirstytis į namus, Beno tėtis sumąstė vaikus "išsiųsti" pažaisti į X-planetą. O galiausiai visi važinėjosi ten esančiomis mašinytėmis.
Dabar galvoju, kad šventės nereikėjo tęsti vaikų žaidimų kambaryje, nes pratęsimas greičiausiai buvo visų blogybių priežastis. Pirmadienį netikėtai sunegalavo Benas. Pabuvęs kelias pamokas mokykloje jis grįžo namo ir pradėjo vemti. Kartu su juo ir aš. Taip abu kankinomės iki vakaro. Benui vakare buvo geriau, o man - dar blogiau.
Pridergėm visus kampus, nes nebespėdavome nubėgti iki klozeto. Vyras vis valė ir valė tuos kampus. Galiausiai viskas baigėsi ligonine. Pirmą ir, tikiuosi, paskutinį kartą susipažinau su Antakalnio gimdymo namų patologiniu skyriumi. Smulkmenų nepasakosiu, tik dar kartą įsitikinau, kad toje įstaigoje savo vaikučio sutikt nenoriu.
Buvo ir teigiamų dalykų: pailsėjau, išsimiegojau ir atsigavau. Be to, naiviai tikėjausi, kad numečiau bent porą kilogramų, nes juk pirmadienį visiškai nieko nevalgiau, o kitomis dienomis maitinausi tik ligoninės maistu. Bet ką jūs manot? Priverstinės dietos metu priaugau visą kilogramą! Vyras juokėsi, kad nėra ko norėt, juk gavau net tris litrus gliukozės. Ligoninėje dar kartą darė vaisiaus echoskopiją ir patikslino, kad vaikutis sveria 1 kg 360 gramų.
Kai gydytojos paklausiau, ar ne per didelis vaikučio svoris, ji pasakė, kad svoris yra labai normalus, kaip parašyta vadovėlyje. Aišku, aš pažiūrėjau į savo didžiulį pilvą ir pabandžiau įsivaizduoti, kaip aš atrodysiu, kai mažoji iki gimimo priaugs dar du ar beveik tris kilogramus. Na, dėl šventos ramybės, geriau apie tai negalvoti. :)
Tiesa, tą vakarą, kai vyras su mažiuku palydėję mane į ligoninę grįžo namo, po kelių valandų ir jie išvažiavo į tą nemalonią įstaigą, tik jis su vaikais atsidūrė Santariškėse, nes naktį mažiukas taip pat pradėjo vemti. Tad visi, išskyrus vyrą, iškritome kaip lapai. Nesupratau, kodėl mažiuką atskyrė nuo tėčio ir paguldė į Intensyvios terapijos skyrių... vieną... Visą naktį, kitą dieną ir naktį jam lašino lašelines, mažiukas buvo ten vienas, pririštas ir tikriausiai girdomas raminamaisiais, kad nerėktų ir miegotų.
Kai visą tai sužinojau, tiesiog širdis plyšte plyšo, kad negaliu jo aplankyti ir pamatyti. Džiaugiuosi, kad viskas gerai baigėsi. Mes jau visi namuose. Labai keista, kad gydytojai nerado jokios bakterijos, jokio (nei roto, nei nora, nei kito) viruso. Tad su vyru sakom, kad galbūt jis iš Egipto parvežė kokį įdomų virusiuką, kaip mes juokaujam - kupranugarių gripą.
O gal tiesiog apsinuodijom picą ar tortu? Bet kodėl tuomet susirgome ne kitą dieną po gimtadienio, o po poros dienų? Labai keista... Bet gana pasakoti apie nemalonius įvykius. Geriau prisiminti tai, kas gera ir miela dūšiai. Šį savaitgalį su MK mamytėm buvom kine "Tadas Blinda". Patiko, tikrai patiko. Nors vis tiek jaučiu sentimentus senajam "Tadui Blindai". Šis naujasis filmas truputį kvepia Holivudu.
Bet ne kinas buvo svarbiausias. Labai džiaugiuosi, kad vėl susitikau su MK mamytėmis. Prieš filmą jaukiai pasėdėjome ant pievelės, paplepėjome, paskanavome Rimos sumuštinukų, Linos sausainiukų ir kitų saldumynų. Šauniai praleidome laiką. Ir tikrai žinau, kad tokių šiltų susitikimų bus dar ne vienas.
O aš ir toliau pūkšiu kaip meškiukas, pilvukas tikrai didelis ir jį sunku nešti. Šią savaitę vėl laukia vizitas pas ginekologę. Jau bus lygiai 30 nėštumo savaičių. Tad jeigu šiuo metu dirbčiau, jau eičiau užtarnautų dekretinių atostogų. Man šis nėštumas lekia šviesos greičiu. Rodos, nedirbu, būnu namuose, bet laikas bėga greičiau negu pirmuosius nėštumus. Jau visai greit susitiksiu su savo mažyle.
Linkėjimai
Kristina
Krisliukas