Sveikos:) Praėjusi savaitė buvo pasakiškai nuostabi, kadangi mano vyras atostogavo. Žinoma, aš šiek tiek kitaip įsivaizdavau, kaip mes praleisime laiką, bet yra kaip yra:)
Aš tikėjausi, kad rytais ilgėliau pamiegosiu, pagulinėsiu lovoje, galėsiu paskaitinėti savo mėgstamas knygas, o realybėje gavosi taip, kad aš kasdien lankiau žindymo kursus. Bet jokiu būdu nesiskundžiu, tikrai ne, juk pati labai norėjau juos lankyti, o man pranešė, kad yra tik rytinė grupė.
Iš pradžių baisiai nusiminiau, bet kai vyras pasiėmė atostogas, tai viskas savaime išsisprendė:) Žinote, tuose kursuose sužinojau labai daug naudingos informacijos apie tai, koks iš viso yra žindymo tikslas, kokia yra motinos pieno sudėtis bei pačios krūties anatomiją. Labiausiai man patiko paskaita apie patį pirmą motinos ir gimusio kūdikėlio kontaktą, mažojo stebuklėlio pirmąjį pridėjimą prie krūties, pačios krūties apžiojimą bei žindymo padėtis.
Tiesą pasakius, man patiko viskas, apie ką buvo kalbama, kas buvo rodoma, nes mes ne tik sausai gavome visą informaciją, tačiau ir pačios dalyvavome diskusijose bei atlikinėjome įvairias užduotis, kad nepasimestumėme žindymo metu. Be to, ir paskaitų kaina buvo ganėtinai žema (jeigu kam įdomu, tai žindymo kursus lankiau Vilniaus arkivyskupijos šeimos centre).
Be žindymo kursų aš vos ne kasdien lankiausi poliklinikoje, nes šįkart reikėjo priduoti daugybę tyrimų. Vieną dieną apsilankiau pas savo akušerę, ji davė krūvą lapukų su tam tikrais nurodymais, tačiau tądien negalėjau jų priduot, kadangi buvau saldžiai pavalgius ir tyrimai būtų netikslingi. Žinoma, mane pasvėrė, pamatavo, pasiklausė leliuko širdies ritmo ir pasakė, kad nuo šiol aš jau privalau skaičiuoti savo angeliuko judesiukus.
Tai dabar rytais ir vakarais turiu papildomos veiklos, skaičiuoju deimančiuko judesiukus. Žinokite, pastebėjau, kad tai atlieku pusiau mieganti, nes...tfu tfu tfu...mano mažylis gana aktyviai reiškiasi ir aš užtrunku vos 1 min.:) Be to, balandžio 4 d. sukako 2 metai, kaip mes su vyru esame vedę (aš kartais juokauju, kad kiekvienais metais po lelių).
Žinote, mane apėmė savotiška nostalgija ir nutariau prisiminti mūsų vestuves:)
Taip įdomiai gavosi, kad iš pradžių, padavę pareiškimus, turėjome susituokti 2009 08 08, bet sužinoję apie Gabytės atsiradimą, pakoregavome planus ir pakeitėme datą į 2009 04 04. Beje, man jau 29 nėštumo savaitė, o tai reiškia, kad mano mažyliui ir toliau formuojasi smegenų nervų ląstelės, gimimo metu jų aptiksime daugiau nei 100 milijardų.
Kūdikis vis dar gana plonas - jo kūno riebalų kiekis ne didesnis kaip 3%. Žinote, naktį mane kartais pažadina mešlungis. Esu skaičius, kad tai vienas iš normalių nėštukės simptomų. Na, man kiek keistoka tokia norma, tad stengiuos įveikti naujai iškilusią kliūtį:)
Aš nusipirkau papildomai kalcio ir kasdien valgau bananus. Bet blogiausia, kad mane vis daugiau ir labiau kankina ta pati problema, t.y. rėmuo. Kai jis mane užpuola dieną, tai dar nieko, atsigeriu pieno (nors ir jis man tepadeda 10-15 min., paskui viskas prasideda iš naujo) ir šiek tiek pagerėja, bet kai tai nutinka vakare arba net naktį, tai oi oi oi...tenka kentėti ir paprasčiausiai su tuo susitaikyti.
Tiesą pasakius, su pirmuoju nėštumu ši problema buvo ganėtinai menka, o, gal, aš jos tiesiog neprisimenu, juk mes linkę užmiršti visas blogybes? Šiaip ar taip, aš vis arčiau ir arčiau finišo, kas mane kasdien džiugina vis labiau ir labiau:) Ai, be to, mes jau pradėjome ruoštis sodininkystės sezonui.
Taip, žinau, kad yra žmonių, kurie ne tik paruošė žemę, bet ir pasodino viską, tačiau mes neturėjome tokių galimybių. Taigi, sulaukėme gražios saulėtos dienikės ir išvažiavome į savo namą, kur vyras dirbo, o mes su maže tiesiog mėgavomės geru oru:)
Gerai, šiam karteliui tiek, einu ruoštis Cosmo premjerai "Raudonkepuraitei":)
IKI, nėštukė Viktorija:)
sun
ausryte12