Štai ir prabėgo dar viena savaitėlė. Dar viena savaitė be brangiausiojo ir dukrelės. Liko dar viena ir vėl būsime visi kartu. Dukrytė bus pailsėjusi ir pamačiusi kitokio pasaulio nei čia, Lietuvoje.
Be to, bus plaukusi su didžiuliu keltu. Ilsėjosi jinai ten su savo dėde Mindaugu (mano broliu), o vyras su mano tėčiu dirbo. Švedijoje visai kitoks pragyvenimo lygis. Bet visur gerai, kur mūsų nėra.
Gyvenimas namie teka sena vaga. Dienos darosi vis karštesnės. Jau vis sunkiau nešioti savo pilvuką. Nors svoris, nepasakyčiau, kad labai auga. Aną mėnesį 3 kilogramai nukrito. Šitą priaugau 500 g. Mažasis pilvuko gyventojas šoka tango, ypač vakarais. Atrodo, kad toj tuoj iššoks lauk. Visas pilvas kilnojasi. Bet tai toks malonus jausmas. Toks nepakartojamas ir kiekvieną kartą naujas.
Kojas pradėjo traukti mėšlungis. Ypač rytais, kai norisi išlipt iš lovos. Šitas nėštumas labai panašus į pirmąjį. Labai daug panašių bruožų, nors, žinoma, kiekvienas kažkuo skirtingas. Pavyzdžiui, su pirmu niekada neskaudėjo pilvo apačios, o su šituo kartais paskauda.
Dar vienas geras dalykas įvyko šią savaitę - pražydo mano rožės darželyje. O jų kvapas toks malonus, kad visą dieną galiu sėdėt ten. Šiais metais jų ypač daug. Tik gaila, kad negaliu jums parodyti, nes vyras išsivežęs fotoaparatą. Taidkai grįš, būtinai parodysiu ir jums.
Štai taip prabėgo mūsų savaitėlė. Čia rytas, čia vakaras... nespėji, pamatyt, kaip tos dienos lekia.
Iki greito pasimatymo kitą savaitę.
Krisliukas