26 savaitė: Pirmą kartą šią vasarą braidžiau

Sveikutės. Vaiką migdau pietų miegelio, tad nusprendžiau parašyti dienoraštį. Nes vėliau galiu laiko nerasti. Juk vasara:)

Kaip savaitgalį praleidote? Mes pabuvojome Marių šventėje. Tik gaila, kad oras buvo apsiniaukęs. Tik pavakarį saulė išlindo. Žmonių nedaug, nereik norėt, kai programa nelabai įdomi buvo... Deivis vėlavo...Kelias nuotraukytes parodysiu.

Po šventės taip pavargau, net pilvuką skaudėjo. Bet pasėdėjau, pailsėjau, ir skausmas praėjo.

Štai Laimonda nusivežė mane "pasipliažinti", tai užteko dviejų valandų. Dabar skauda galvą, atrodo, kad ir pečius tuoj skaudės. Nesimaudžiau, nes man vanduo per šaltas. Tik šiek tiek pabraidžiau. Aistė beveik visą laiką vandenyje pliuškenosi, net pilių nestatė su Laimondos vaikiukais.

i

Juokingiausia man ši nuotrauka, kai fotografavomės, kurios pilvas didesnis. Kuri nėščia esame:)

Tai štai, man jau 26 -a savaitė. Kiti mane arbūziuku vadina, nors pilvukas dar nedidelis. Šiandien dariausi tyrimus, tyrė gliukozę, ir sesutė pasakė, kad mažiau normos. Žiūrėsiu, ką ginekologė pasakys. Rytoj pagaliau echoskopiją darys. Tikiuosi, kad placenta bus pakilusi.

Paskutiniame dienoraštyje pasigyriau, kad mažiau vaikštau į tualetą, ir lyg tyčia pradėjau eiti po 3-5 kartus. Negana to, kažkur tarpkojo kaulą skauda. Nemoku tiksliau paaiškinti, kokioje vietoj skauda:) Jaučiu, tuoj ir dubens kaulus pradės skaudėti.

Nors ir mažas pilvukas, vistiek nėštumas suteikia rūpesčių bei negalavimų. Nėštumas yra nėštumas, nesvarbu, pilvas didelis ar mažas. Savo atkentėti vistiek reikia.

Bet aš džiaugiuos savo nėštumu, kažkaip šįkart labiau vertinu. Pirmu nėštumu labiau laukiau, kada galėsiu turėti vaikelį jau rankose. O dabar mėgaujuosi nėštumu...

Iš Švedijos grįžusi draugė atidavė lopšį. Didelis ačiū jai, nereikės pirkti. Tas lopšys net dera prie mūsų vežimėlio. Toks jausmas, kad buvo komplektas.

Ką gi, turiu skubėti baigti rašyti dienoraštį, laikas spaudžia. Tad sakau - iki!

Giedrė.