Ogo, net nemaniau, kad mano galvoje knibždė knibžda tiek daug klausimų:) Mes su vyru praeitą ir šį savaitgalį jau esame suplanavę, lankome Šemetos kursus Vilniuje apie gimdymą ir apie žindymą.
Žinau, daugelis Jūsų paklaus "O kam?", juk jau turi 1 leliuką, taip pat sėkmingai pagimdysi ir antrą, tačiau pas mus atsirado tokia galimybė ir nutarėme ja pasinaudoti:)
Pasakysiu atvirai, pirmas mano gimdymas praėjo ganėtinai sklandžiai, greitai ir natūraliai, viskas, žinoma, priklausė nuo mano nusiteikimo. Per visą savo nėštumą aš vaikščiojau ir įtikinėjau save, kad pagimdysiu greitai, lengvai ir natūraliai, beveik taip ir nutiko, tačiau buvo keletas niuansų, kurių norėčiau atsikratyti per antrą savo gimdymą.
O tam tikslui nutariau apsilankyti Šemetos kursuose, kadangi esu skaičiusi daugybę jo straipsnių apie dar negimusius vaikučius, kaip mūsų gimdymas veikia juos, ką reikėtų daryti iškart po gimdymo ir pan. Taigi, kaip sugalvojau, taip ir padariau.
Tenka pripažinti, kad aš nė kiek nesigailiu išleidusi pinigėlius tiems kursams, nes pasisėmiau tiesiog visą lobį informacijos, tą patį pasakė ir mano vyras (nes tie kursai skirti porai). Na, pateiksiu keletą pavyzdžių dėl įdomumo, gerai?:)
Šiais laikais daugelis moterų ieško būdų, kaip palengvinti sau gimdymą, tarp jų nuskausminamieji ir, žinoma, Cezario pjūvis. Aš asmeniškai esu kategoriškai prieš bet kokią medicininę intervenciją, nebent jau ji baisiai reikalinga.
Tuose kursuose mums papasakojo ir parodė praktiškus uždavinius, kaip galima išvengti Cezario pjūvio, jeigu pradedant nuo 28-30 nėštumo savaitės vaikutis sėdi Jūsų pilvuke. Sutikite, jog jeigu Jus apžiūrėtų poliklinikos ginekologė ir pamatytų, kad leliukas sėdi, ji nesiimtų jokių priemonių, ji tiesiog nuteiktų Jus Cezario pjūviui, o juk tai rimta operacija su savo pasekmėmis.
Iš tiesų nesuprantu tų moterų, kurios netgi sumoka pinigėlius, kad tik negimdyti natūraliai, kaip mus sukūrė gamtą, o gauti išsvajotąjį Cezario pjūvį. Kas man labiausiai patiko per jau gautus apmokymus - tai kaip pradėti mokytis kontroliuoti savo gimdymą, įtraukiant į tą procesą ir savo vyrą, mums parodė masažus, specialų kvėpavimą sąrėmių bei stangos metu.
Žodžiu, visko nepapasakosi...nedarau čia reklamos, tiesiog dalinuosi, mano manymu, auksine patirtimi:) Kaip jau žinote, aš jau įkopiau į 23 nėštumo savaitę. Tai reiškia, kad mano leliuko ausyčių kaulai sukietėjo, jis gali mane girdėti.
Žinoma, mamos balsas jam patiks už bet kokį kitą girdimą balsą. Moksliškai įrodyta, jog kuo dažniau leliukas girdi mamos balsą, tuo didesnė tikimybė, kad jis atpažins ją iškart po gimimo. O aš šneku neužsičiaupdama, nuolatos:) Man rodos, aš net naktį kartais atsibundu ir pasikalbu su savo mielu pilvuko gyventoju.
Tą patį daro ir mano vyras, tik norėtųsi, kad jų pokalbiai vyktų vis dažniau ir ilgiau, juk po gimimo patys svarbiausi žmonės pasaulyje mūsų leliukui busiu aš ir jo tėtis, mano vyras. "O kaip gi Gabytė?",- paklausite Jūs. Taip, žinoma, dukrytės niekas nenustumia į šoną, mano mažoji net kremuku tepliuojasi kartu:)
Aš Jums jau minėjau, kad kiekvieną rytą ir kiekvieną vakarą aš tepu savo pilvuką specialiu kremu nuo strijų, tai Gabytė prieina ir padeda teplioti man mano pilvuką, o paskui dar pasiima nuo pilvo kremą savo mažoms rankytėms. Žodžiu, juokas pro ašaras.
Nežinau, ar ji supranta, kad jau mano nėštumas įpusėjo ir vasarą mes turėsime naują šeimos narį, tačiau aš jau stengiuosi jai papasakoti, kas ir kaip. Nors mano saulytei labai patinka maži vaikučiai, kai būname lauke ir pravažiuoja vežimėlis su mažu vaikučiu, tai mano Gabytė visuomet mojuoja ir sako "lialia".
Taigi, manau, turėtume susitvarkyti. Bet labiausiai Gabytei rūpi mano bamba. Ji įdeda ten savo mažąjį pirštelį ir sako "ba-ba":) Taip mes ir gyvename:)
Tai tiek šiam karteliui,
IKI
Nėštukė Viktorija:)