Mąstau, nuo ko pradėt rašyt, tai žiūriu į langą ir pamačiau savo orchidėją. Taip gražiai žydi, net dvi naujas šakeles leidžia žiedams krauti. Dabar prisiminiau, kai pastojau ir gėlė pražydėjo. Ot sutapimas:)
Toks jausmas, kad gėlė tave sveikina nėštumo proga:) Matysim, ar iki galo nėštumo žydės.
Štai ir mano orchidėja.
Mums jau 23 nėštumo savaitė. Jau vyras sako, kad pilvukas matosi. Tuo labai džiaugiuosi:) Labiausiai matosi vakare padidėjęs pilvukas:) Vieną dalyką pastebėjau, gal ir juokingai atrodys - jei būname svečiuose, pilvukas susitraukia, o kai grįžtam namo - padidėja:D Matyt, vaikelis jaučia svetimą aplinką:)
Jau pradėjo odą tempti, todėl tepu kremuku. Aišku, kiekvieną dieną netepu, tik tuomet, kai tempimą jaučiu. Nes nenoriu, kad strijos atsirastų. Tiesa, po pirmo nėštumo neturiu strijų, saugodavau odą nuo šalčio tada žiema buvo). Nes girdėjau gandą, kad ir šaltis veikia. O ar teisybė, nežinau:)
Aišku, kai tempdavo odą, iškart paprastu kūno losjonu tepdavau. Nepirkdavau specialų kremų ir dabar neperku. Iš tikrųjų nelabai tikiu, kad tie specialūs kremai apsaugo nuo strijų.
Nepavyko echoskopijos atlikti, nes budinčio daktaro neatsirado. O man jau trečiadienį pas ginekologę reikia. Turės rašyt dar kartą siuntimą. Bet kokia gėda - daktarą išleidžia atostogaut, o pavaduojančio nepaskiria. Ot gražu... Nervindamasi iš tikrųjų nieko nepakeisiu, vis tiek teks jau laukt liepos mėnesio. O mano ginekologė privačiai daro echoskopiją.
Svarbiausia, kad savijauta gera, niekur neskauda. Vaikiukas juda aktyviai. Kartais taip sujuda, kad toks jausmas, kad net iš pilvuko išlįs:)
Kaip tą savaitę pakilo apetitas:) Net vyras iš manęs juokdavosi. Galiu valgyt kiek noriu, nes svorio priaugu tiek, kiek reikia:) Bet nesupykčiau, jei ir priaugčiau papildomo kilogramėlių:) Kažkap prie rūgštumo manęs dar traukė. Saldainių kažkaip nenoriu, bet pyragiuko neatsisakyčiau:) Na, žodžiu, skonio receptoriai patys nesupranta ko nori:)
Nors atrodau aš kūdutė, bet vis tiek pirmą vaiką pagimdžiau pati. Mergytę 56 cm ūgio, 3,776 kg svorio. Daug kas nustebo, va tokia kūda ir dar tokio svorio pagimdžiau. Nors ir smulki esu, bet sugebėjau išnešiot sveiką ir stiprią mergytę. Dar net savaitę nuo gimdymo termino pernešiojau lygiai savaitę:) O apie gimdymą papasakosiu kitame dienoraštyje.
Žinojau, kad toms, kurių kūno indeksas mažiau nei 18 (o toks mano ir yra), sunkiau pastoja arba neišnešioja. Bet jau iki paauglystės smulki buvau.
Kaži, kaip su šiuo nėštumu bus, pernešiosiu ar ne. Pagimdysiu pati, o gal teks operuot? Labiausiai bijau ne paties gimdymo, o Cezario pjūvio... Na, bet reik tikėtis geriausio.
Šiam kartui bus tiek. Iki:)
Nėštukė Giedrė
Krisliukas
ausryte12