Sveikos gyvos. Štai ką tik perskaičiau "Būrėjos" žurnale: "Jei moteris nori susilaukti vaikų, vazoje turi laikyti prinokusių obuolių. Sėkmę prišaukia ir ant sienų pakabinti paveikslai ar nuotraukos su obelimi (geriausiai - žydinčia). Jie spinduliuoja seksualinę energiją ir šilumą.
"Viskas aišku, kodėl aš taip lengvai pastoju - mano namuose nuolat vazoje voliojasi obuoliai, žiemą vasarą, rytą vakarą - ir taip jau daugybę metų. Nebejuokinga, ir kodėl apie tai niekas nerašė prieš porą metų? Obuolius būčiau laikiusi šaldytuve ar balkone... Aišku, juokas juokais, bet išvada viena - po trečio gimdymo pradėsiu valgyti kriaušes! :D
Tiesa, kas dar nežinot, noriu trumpai papasakoti apie savo vaikus. Auginame du berniukus, vyresnysis Benas - rudenį jam sueis 8-eri, mokysis antroje klasėje. Kasparui liepos 6-ąją bus pusantrų metukų. Kai gims trečiasis, mažiukui dar nebus nė dvejų metų. Toks skirtumas tarp vaikų mane gąsdina.
Bepigu toms, kurios vaikučius augina kartu su vyru, o maniškis Lietuvoje - kaip jaunas mėnulis. Juokiuosi, kad esu tikra gyvanašlė. Tiesa, šiemet jis gavo du mėnesius atostogų, tad stengiamės maksimaliai išnaudoti šį laiką: ir ilsimės, ir tvarkomės buitį, ir susitinkam su draugais.
Vasaros pradžia sutapo su kelione į dievų salą - Kretą. Kelionė pavyko. Oras nuostabus, viešbutis superinis, vandens temperatūra 24 laipsniai, maitinimas - "viskas įskaičiuota". Žodžiu, valgėm ir gėrėm, kiek norėjom. Labiausiai patiko, kad dieną paplūdimio restoranėlyje dykai galėjome valgyti ledų iki soties, skanauti įvairiausio skonio spurgų ir bandelių, gerti šviežių apelsinų sulčių, o vyrai - alaus...
Keliavome kartu su draugais ir labai džiaugiuosi, kad draugė - maitinanti mamytė, todėl nebuvo taip pikta, kad negalėjome gurkšnoti kokteilių ir kitų gėrimų. Nors... prisipažinsiu... vieną vakarą neiškenčiau - paragavau "pina colada" kokteiliuko... Tiesa, graikų maistas, kurį valgėme viešbučio restorane, man pasirodė per riebus: šviežios bulvės plaukiojo riebaluose, mėsa irgi riebi, prieskonių maža.
Visai kas kita maistą ragauti vietos tavernose. Kadangi buvom išsinuomoję autobusiuką šaliai apžiūrėti, tai sustodavome papietauti pakelės užeigose. Ir maistas, ir aptarnavimas - tiesiog puikūs, visur galima atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis (tai, mano nuomone, didžiulis privalumas). Važiuodami autobusiuku grožėjomės Kretos apylinkėmis, stabtelėdavome gražesniame šalies kampelyje.
Aplankėme nuostabų miestelį Agios Nikolaos, dar vadinamu graikų San Trope. Beveik miesto centre yra gėlo vandens ežeras.
Vykome apžiūrėti Knoso rūmų. Šie rūmai apipinti įvairiausiomis legendomis. Pasakojama, kad čia gyveno legendinis Minotauras. Kalbama, kad po rūmais esama daug įvairių labirintų. Šalis tikrai graži: nuostabūs kalnai, nedideli balti namukai, daugybė gėlių - na tikrai mažytis rojaus kampelis žemėje.
Labai patiko viešbučio teritorija. Joje yra botanikos sodas, pilnas nuostabiausių augalų. Tų augaliukų ir ne vienas lietuvių šeimose auga ant palangių, tik ten, Kretoje, jie išsiskiria gigantišku dydžiu. Vien ko vertas fikuso medis - kaip mūsiškis ąžuolas, o kaktusai - milžinai, auga didžiulis alijošiaus krūmas ir daug daug kitų augalų.
Va ką reiškia augti natūralioje aplinkoje, kur daug saulės, o ne "egzistuoti" ant palangės vazonėlyje. Kelionė paliko gerus prisiminimus. Norėčiau ten sugrįžti... Tik... kaip reiks keliauti su trimis vaikais?! Apie tai su vyru svarstėme beveik kas vakarą. Labiausiai vargina skrydis lėktuvu. O ir kaip tektų penkiems žmonėms sėdėti lėktuve, kai šalia vietos tik trys? Na kol kas yra daugiau klausimų nei atsakymų...
Grįžę po kelionės puolėme tvarkyti buitį
Vyras kažkodėl nusprendė, kad jam nepatinka mūsų kranai ir dušas, tad lėkė pirkti naujų. Kambary mėtėsi visokios dėžės dėžutės, santechnikos įrankiai, neiškrauti lagaminai... Lyg dar būtų maža, atkeliavo vyro siuntinys iš Airijos.
Kadangi vyrui darbo projektas Airijoj baigėsi, tai kartu su juo grįžo ir visi daiktai: rūbų kalnas (nemaniau, kad jis tiek per metus užgyveno drabužių), televizorius, televizoriaus priedai, mažiuko kelioninė lovytė-maniežas, kiti "pribumbasai", biliardo lazdos ir t.t. Mane - užkietėjusią pedantę, tai labai erzino, nepadėdavo net skaičiavimas iki dešimties ir lygus kvėpavimas. Tad kitą dieną po kelionės palikau vaikus su visais kranais ir dėžėm vyrui, o pati išlėkiau su draugėm į miestą prasiblaškyt. Juk man dabar būtina ramybė. ;)
Buities tvarkymas kranų pakeitimu nesibaigė, vyras pataisė klozeto vandens bakelį, iš kurio nuolat bėgo vanduo, virtuvėje pakeitė maisto smulkintuvą - nerealiausią pagalbininką buityje. Neįsivaizduoju, kaip be šio prietaiso gyvenau tiek metų... Labai patogu, pavyzdžiui, skusti bulves ir lupynas mesti tiesiai į kriauklę, lupti svogūnus, apelsinus ar obuolius, pilti į kriauklę kavos tirščius, mesti žuvies ar vištienos kaulus ir paskui tas atliekas susmulkinti...
Dar vyras svetainėje sutvarkė užuolaidų karnyzą, kuris vos vos laikėsi, pakeitė perdegusias lempas, priveržė klebančią durų rankeną, dar nupirkom vaikams dviaukštę lovą ir t.t. Va ką reiškia, kai vyras yra namuose! :)
Pradėjome lankyti Šemetos kursus
O praeitą savaitgalį, būtent tada, kai vyko Mamyčių klubo 2-asis gimtadienis, keliavome į Šemetos kursus.
Beveik visi aplinkiniai kaip susitarę klausinėjo, kam man reikia tų kursų, kai jau gimdysiu trečią vaikutį. Nejaugi nieko nežinau, ir kad tie kursai nieko verti. Bet galiu drąsiai teigti - sužinojau daug naujo ir dar sužinosiu kitą savaitgalį, nes kursai dar nesibaigė. Gavau nemažai atsakymų į mane kankinusius klausimus ir abejones, mokėmės kvėpuoti ir gimdyti su šypsena.
Vyrams parodė, kokius taškus reikia spausti sąrėmių metu. Apskritai, didžiulis dėmesys buvo kreipiamas į vyrų pagalbą moteriai nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu. Pastebėjau, kad net vyras į mane kitaip pradėjo žiūrėti, namuose tik ir puola padėt, daugiau bendrauja su pilvelio gyventoju, pradėjo suprasti mano būsenas ir nuotaikas.
Ne paslaptis, kad nėštumo metu kai kurioms moterims padidėja kūno plaukuotumas (ačiū Dievui, man to nėra), kartais pradeda augti barzda. Tai Šemeta aiškino vyrams, kad jokiu būdu nė žodelyčio savo moterims apie tokius ir kitokius pasikeitimus nesakytų, nes gali sulaukti neprognozuojamų reakcijų.
Bet kartą mes su vyru pajuokavom ta tema, kai jis man kažką nepagalvojęs leptelėjo. Pažiūrėjau į jį rimtai ir tariau: "Dar pasakyk, kad man barzda auga, tai visai apsiverksiu". O vyras: "Nu neeeee, barzda neauga, tik ūsai!" Paguodė :D Teisybę pasakius, nekantriai laukiu kito savaitgalio kursų, žiūrėsim vaizdajuostes apie gimdymą. Na tik ateitis parodys, ar gimdysiu su šypsena. :)
Vėl "atradau" kino teatrą
Sekmadienį vakare, pasibaigus Šemetos kursams, važiavome į kino teatrą.
Mažiuką saugiai palikome mano mamai, tad pasinaudojome puikia proga ištrūkti iš namų. Jūs įsivaizduojat, paskutinį kartą kine buvau 2009 m. savaitė iki gimstant mažiukui. Tris valandas su didžiausiu pilvu sausakimšoje salėje žiūrėjome "Avatarą". Gal ir neblogas būtų filmas, tik trūkumas buvo tas, kad tris valandas reikėjo sėdėt ankštoj kėdėj, kojos tirpo, o dar turėjau Benui skaityti titrus. Tad prisiminimai ne kokie... Šį kartą žiūrėjome Kung Fu panda2. Nuostabus filmukas, yra apie ką pagalvot.
Kai grįžinėjome namo, vyras primygtinai klausinėjo Beno, ar jis suprato, apie ką buvo filmas. Atsakymo taip ir nesulaukėme, tik supratom, kad įspūdį ir jam paliko. Na o šį savaitgalį lėksime į pajūrį švęsti Joninių. Turime tradiciją tą dieną su draugais važiuoti į Palangą, kad ir koks oras būtų. Šiuo metu orų prognozės nedžiugina, neįsivaizduoju, ką mes ten veiksime.
Na, bet svarbiausia, kad susitiksime su draugais - mažiuko krikštatėviais. Taip taip, tai būtent ta mano geriausia draugė, kuri nieko neįtarė apie mano trečią nėštumą ir visaip ramino, kad tokia būsena dėl pavasarinio vitaminų trūkumo (rašiau pirmoje dienoraščio dalyje). Trumpai apie savo būseną.
Baigiasi 15-ta nėštumo savaitė. Jaučiuosi stebėtinai puikiai, nuotaika gera, nepykina, apetitas geras, naktį miegu gerai, išskyrus tai, kad einu kokį kartą į tualetą, atsibundu pailsėjusi, turiu daug jėgų. Na tiesiog nuostabi būsena! :) Pilvukas jau labai gerai matosi, nors priaugau tik du kilogramus. Vyras karts nuo karto pavadina mane gaubliuku :) Žinokit, jau kelios dienos vėlai vakare atsigulusi jaučiu lengvą stuksenimą viduje.
Nuostabu...
Linkėjimai Kristina
