Sveikos mielosios,
Na va beveik savaitė kai skaičiuoju laiką praleistą su vaikais. Iš šios savaitės reikia išbraukti tik ketvirtadienį ir penktadienį iki 19 val.
Na bet viskas nuo pradžių. Pasidariau lentelę ir pradėjau rašyti kiek gi to laiko bus praleista su Emilijumi ir Elze. Pirmoji diena buvo baisoka, nes grižusi po darbo reikia tai tą padaryti tai aną padaryti ir žiūriu, kad nieko gero. Aišku su Elze laiko praleidau daugiau ir knygelę paskaitėm, ir su lėlėm pažaidėm. Tai viso susidarė 55 min. O su Emiliu tai kaip toj statistikoj nuo 7 iki 15 min. Va čia ir pasidarė baisu. O jam juk 12 metų ir puikiai suprantu , kad paauglystė, kad jam reikalingi daugiau draugai nei tėvai. Tai naktinis darbas buvo galvoti kaip tą laiką prailginti.
Aišku su vyresniuoju vaiku bendraujame prie pietų stalo, kartu keliaujame į mokyklą, žiūrime televizorių, bet tai nėra tas laikas kai mes būname kartu.
Na o su Elze tai labai puiku antrąją dieną praleidome tris valandas . Su ja žaidėme su lėlėmis, dėliojome dėliones, skaitėme knygeles ir klijavome lipdukus, tai- mėgstamiausias jos užsiėmimas. Na o apie penktadienio vakarą tai jis buvo skirtas vien Elzei, nes aš grįžau iš kelionės po dviejų dienų nebuvimo namuose . Tai kai pamatė tai taip nepaleido, kol užmigo. Tai šią dieną turime keturias su puse valandos.
Šeštadienis ir sekmadienis taip pat praleistas su Elze nuo ryto iki vakaro. Abi keliavome į lėlių teatro ČIZ spektaklį, ten prabuvome valandą kartu. Šeštadienis buvo labai lietingas tai namie žaidėme įvairius žaidimus ir džiaugiamės buvimu kartu. O sekmadienis buvo toks šiltas ir gražus, kad galėjome ir lauke porą valandų praleisti, ir ne tik su mažąja, bet ir su sūnumi išgerti arbatos lauke ir pasidžiaugti rudenėjančia gamta.
Kad skirti sūnui daugiau laiko susigalvojome kartu gerti arbatą ir taip pasidalinti dienos įspūdžiais, bei kartu pasvajoti. Suskaičiavus su sūnumi praleistą laiką per savaitę tai yra nepilnos trys valandos.
O su Elze praleidau tai netoli dvidešimt valandų. O jei dar pridėčiau laiką kai kartu gaminame valgyti, lankome močiutes ir draugus tai prisidėtų dar tiek pat, nes mes su ja išsiskiriame kol aš būnu darbe. Va ir dabar kai rašau ji sėdi man ant kelių.
Taigi skaičiuoju toliau žiūrėsim ką parodys kita savaitė.
vat kai mano dukros bus paauglės tikiuosi bent pokalbių su arbata ir retkačiais kokių nors bendrų pramogų, tarkim kelionių.