Joninės - šventė, tiesiog traukte ištraukianti mus iš namų paparčio žiedo paieškoti, Jonus ir Janinas pasveikinti, ateitį paspėlioti ir vainiką nusipinti. Praėjusiais metais Eglė Skrolytė susitiko su floriste Daiva, kuri ir pamokė mus, kaip nusipinti ir gražų, ir patvarų vainiką šventei.
O vainikas - ir puiki puošmena, ir meilės simbolis. Todėl pirmiausia reikia pasidairyti po pievas tam, kad prisirinktume įvairių žolelių, kurias susidžiovinusios visus metus galėsime gerti skanias ir sveikatinančias arbatas, ar gardinti patiekalus. Mūsų tėvai ir seneliai tikėjo, jog prieš Jonines surinktos žolės turi ypatingų galių. Kaip ir gėlės, kurias pinsime į vainikus.
Šventės išvakarėse tradiciškai būdavo pinami vainikai iš ąžuolo lapų, na o mergelės sau įsipindavo įvairių žolių ir žiedų. Smilga – štai įprastai reikšdavo turtus, balti žiedeliai – šviesias dienas ir tyrą sąžinę, rausvi žiedeliai – meilės nuojautą.
Daiva, dirbanti jau daug metų su gėlėmis, atkreipia dėmesį į tai, jog gėlės iš mūsų lietuviškų pievų greitai vysta. Tad pindamos vainikus, kuriais puoštis, norėsite galbūt visos Joninių šventės metu, galite pagudrauti - įpinti daugiau smilgų ir kitokių ilgai išsilaikančių žolių, o gal ir vieną kitą pirktinį žiedą.
Smagaus žiūrėjimo ir gėlių paieškų pievose!
