Emigracija. Tiems, kuriems to patirti neteko, turbūt sunku net įsivaizduoti, ką reiškia išvažiuoti ir palikti savo šeimą. Sunku suprasti, ką tenka išgyventi ir tiems, kurie išvažiuoja, ir tiems, kurie lieka. Aišku viena – visų gyvenimai pasikeičia negrįžtamai.
Lietuva pagal emigracijos mastus pirmauja ES
Ne paslaptis, jog paragauti emigranto duonos kasmet susivilioja vis daugiau Lietuvos žmonių. Na o kuomet tą tendenciją lyginame su kitų pasaulio šalių duomenimis, paaiškėja, kad mes netgi tam tikra prasme pirmaujame.
Kaip Mamyčių klubui sakė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, emigracija kasmet pastebimai mažėjo nuo 2010 metų. Tačiau nuo 2015 metų emigracijos skaičiai gerokai išaugo: pernai iš mūsų šalies į užsienį išvyko 10 000 daugiau nei 2014 metais. Pasirodo, pagal emigracijos mastus, Lietuva Europos Sąjungos šalyse visą laiką pirmavo jau maždaug penkiolika metų.
Emigranto portretas
Portale www.mamyciuklubas.lt atlikome apklausą, kurios dėka sudarėme apibendrintą išvažiuojančiojo portretą. Taigi susipažinkime - emigranto dalią dažniau pasirenka vyras nuo 26 iki 40 metų. Jo išsilavinimas - profesinis ar aukštesnysis, tačiau vis tik nemažai ir tokių, kurie išvažiuoja dirbti į užsienį turėdami aukštąjį išsilavinimą. O visų tikslas beveik vienas ir tas pats – atlygis, kuris svečioje šalyje didesnis net kelis kartus. Jau atpažinote savo artimuosius ar draugus? Tuomet puikiai suprantate, kad neretai jis dar ir šeimos galva. Jis tėtis.
Šeimos nėra psichologškai pasiruošusios
Anot psichologės Linos Gervinskaitės- Paulaitienės, tai skaudi tema, nėra pakankamai infomacijos, kad vienas ar abu tėvai, išvažiuodami į užsienį, būtų pasiruošę psichologiškai: "Materialiai ar fiziškai jie galbūt pasiruošę, bet kas vyksta su šeima iš psichologinės pusės, į tai nebuvo kreipiamas dėmesys".
O aspektų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, ruošiantis vieno ar kelių šeimos narių emigracijai – nemažai.
Tema, kaip paaiškėjo ruošiant šią laidą, yra daug skaudesnė, nei atrodo – joje dalyvauti atsisakė beveik visos mūsų kalbintos šeimos. 3 vaikų mama Laura sako suprantanti, kodėl jos atsisako, ir ji pati apie tai su šypsena šiandien gali kalbėti tik todėl, kad tai buvo prieš penkerius metus.
"Tiesiog buvo tokia situacija, kai vyrui reikėjo išvykti su misija. Iš pradžių neatrodė, kad gali būti taip sunku, o mano draugė, "išgyvenusi" pati kelias vyro misijas, sakė man, kad aš arba esu labai stipri, arba nesuprantu, kur vyras išvažiuoja. Bet man tuomet atrodė, kad bus viskas normalu", - pasakojo Laura.
Taip pat tris vaikus auginantys Kristina ir Andrius pasakoja, jog kitokio šeimos modelio jie ir patys nebelabai įsivaizduoja. 10 metų Andrius pirmadienį išskrenda į kurią nors pasaulio šalį, o ketvirtadienį parskrenda tam, kad likusią savaitės dalį praleistų su šeima.
Emigracijai reikia ruoštis
Emigracijai, kokia ji bebūtų, pasak specialistų, reikia pasiruošti ir paruošti savo šeimos narius.
"Visų pirma, emigraciją galima matyti kaip pokytį, nesvarbu, ar išvyksta vienas iš šeimos narių, ar abu. Pirmiausia keičiasi gyvenimo situacija buities lygmenyje. Ir tėtis, ir mama turi savo vaidmenis šeimoje ir, kai vienas iš jų išvyksta, automatiškai reikia perskirstyti vaidmenis ir atsakomybę. Žinoma, tas likęs šeimos narys gauna daug daugiau darbų. Jei nesiruošiama šitiems pokyčiams, juos išgyventi gali būti labai sunku, - pasakojo psichologė Lina.
Ruošiantis tokiam žingsniui kaip emigracija, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar jūsų šeimos lūkesčiai adekvatūs? Anot specialistų, dažnai tikimasi labai lengvų ir greitų pinigų, bet pasirodo, kad reali nauda būna po dvejų ar net trejų metų, tad išvykęs šeimos narys neretai užsibūna ilgiau, nei planavo.
Kitas klausimas - net jei ir uždirbsite įsivaizduojamą pinigų sumą, ar tie pinigai verti to, ką mainais už juos turėsite paaukoti? Mūsų kalbintos mamos tikino, jog pinigai nėra viskas, juos galima uždirbti ir Lietuvoje, tačiau vaikas yra svarbiausia. Ilgą laiką nemačius vyro ar tėčio, gali daug kas pasikeisti - santykiai, požiūris, vertybės...
Tačiau, jei vis tik tvirtai nusprendėte, jog emigracija yra vienintelis jūsų būdas išgyventi – tuomet svarbu pasirūpinti, kaip išgyventi ją kuo lengviau ir efektyviau tiek jums, tiek jūsų vaikams.
Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į suaugusiųjų pareigas, kurios pasikeis. Čia gali iškilti nemažai tiek buitinių, tiek ir emocinių kuriozų. Kristina pasakoja, kad jai nemažai teko priimti iššūkių, kol vyras buvo išvykęs - ir vairuoti pradėjo, ir darbą susirado, ir vaikus į darželius ir mokyklą išleisti reikėjo.
Vaikus irgi reikia ruošti iš anksto
Vaikus tėčio ar mamos ilgalaikiam išvykimui taip pat reikia ruošti iš anksto. Vaikai pradeda patys nujausti, kad kažkas vyksta šeimoje. Tad pirmas dalykas, anot psichologės, ką reikia padaryti tėvams - kalbėtis su vaikais, kas bus, kas visų laukia, nupasakoti realią situaciją, bandyti atsakyti į visus vaiko klausimus.
"Jei išvyksta tėtis, būtų vienas geriausių dalykų - stengtis jam kuo dažniau sugrįžti, kad ir trumpai. Nes tada atsinaujina gyvas kontaktas su vaikais, kitais šeimos nariais. Geriau būtų pasidaryti šeimos savaitgalius, kai vienas iš tėvų sugrįžta, arba gerai, ir jei likusi šeima nuvažiuotų aplankyti tėčio. Arba dažnai susiskambinti, naudotis video skambučiais. Labai svarbus tas nuolatinis kontaktas su išvykusiu šeimos nariu", - paaiškino psichologė Lina.
Tikri laiškai, nuotraukos, video įrašai – jums pasitarnaus visas spektras įvairiausių technologijų, svarbiausia palaikyti artimą ryšį su tuo šeimos nariu, kuris išvyko.
Anot psichologės, labai svarbu, kad išvykęs tėtis nepamirštų svarbių datų vaiko gyvenime. Tai ne tik gimtadieniai, bet ir vaiko sporto varžybos, meniniai pasirodymai (muzikos mokykloje ar spektaklyje ir pan.), semestro pažymiai ir kt. Tėtis turėtų atkreipti dėmesį į tas datas, klausti vaiko, kaip sekėsi - tuomet jis jaus, kad ir tėtis dalyvauja jo gyvenime, nors ir per atstumą.
Anksčiau ar vėliau daugeliui šeimų išaušta ta lemtinga didžioji diena, kuomet šeima ir vėl susijungia tam, kad gyventų kartu vienoje šalyje, po vienu stogu.
Ilgai lauktas šeimos susijungimas atneša ne tik euforijos ir laimės jausmus. Gali atrodyti, kad šeimos susijungimas sukelia daugiau priešpriešos negu teigiamų emocijų, tačiau tų neigiamos reakcijos nereikėtų užgniaužti. Ji natūrali ir išgyvenama, iš naujo derinantis, kalbant, atrandant. Viską darant vardant bendro tikslo – būti kartu.
"Šeimai išgyventi laikiną išsiskyrimą gali padėti supratimas savęs kaip komandos, siekiančios vieno tikslo. Jei tas tikslas - gyenti ir būti kartu, tai padės išgyventi ir ištverti visus sunkumus bei padės išlaikyti gerus santykius bei tvirtą tarpusavio ryšį", - tikino psichologė Lina Gervinskaitė- Paulaitienė.
