Vienos krūtimi maitinančios mamos diskriminacinė byla pateko į pirmas naujienų antraštes po stebinančio teismo sprendimo.
2012 metų pabaigoje, buvusi JAV žinomos įmonės darbuotoja Angela Ames padavė diskriminacinį ieškinį prieš draudimo bendrovę teigdama, jog ji susidūrė su rimtomis kliūtimis darbe nusitraukiant krūtų pieną kai grįžo po motinystės atostogų ir galiausiai buvo verčiama išeiti iš darbo.
Žemesnės instancijos teismas atmetė jos bylą ir Ames kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą dėl peržiūros. Tačiau ir šis teismas atmetė jos prašymą. Amerikos civilinių teisių unijos (ACLU) advokatas Galenas Sherwinas neseniai atkreipė dėmesį į A.Ames bylą, savo bloge pabrėždamas kai kuriuos teismo sprendimo aspektus.
Pagal teismo dokumentus, pirmą dieną po aštuonių motinystės atostogų savaičių grįžusi atgal į darbą A.Ames paprašė suteikti vietą, kur ji galėtų netrukdoma nusitraukti pieną, nes kas tris valandas krūtimi maitino kūdikį.
Angela teigė, jog ją vadovas nusiuntė pas įmonės slaugytoją, kuri atsisakė jai leisti naudotis žindymo kambariu, nes ji dar nebuvo užpildžiusi reikiamų dokumentų, kurių patvirtinimui reikalingas trijų dienų laikotarpis. A.Ames apkaltino įmonę jog niekas jai nepranešė apie tokį reikalavimą dėl leidimo naudotis žindymo kambariu.
Ieškinyje tvirtinama, jog A.Ames jautė "nepakeliamą skausmą", o jos krūtys buvo "pritvinkusios" ir ji paprašė savo skyriaus vadovo pagalbos surasti privatų kambarį kur ji galėtų nusitraukti pieną. Jos vadovas padavė popieriaus lapą ir padiktavo prašymo išeiti iš darbo tekstą ir pridūrė - "Gal tau verčiau reikia likti namuose su savo kūdikiais." Jausdamasi lyg "ji neturėjo kito pasirinkimo" Angela padarė kaip jai liepė vadovas ir pasirašė prašymą išeiti iš darbo.
A.Ames taip pat kaltino įmonę, kad kai ji grįžo į darbą, kito darbuotojo daiktai buvo jos darbo vietoje. O vadovas pasakęs, jog ji turi dvi savaites atsigriebti už nebuvimą darbe du mėnesius arba sulauks pasekmių. Ji taip pat teigė, buvusi erzinama ir peikiama už tai, kad laukėsi ir išėjo į motinystės atostogas.
Kompanija paneigė kaltinimus jog A.Ames buvo pasakyta atsigriebti už du praleistus mėnesius per dvi savaites, ir kad jos vadovas liepęs eiti namo ir būti su savo vaikais. Bendrovė taip pat teigė jos žindymo politika yra skelbiama internete ir kad Ames niekada net neklausė apie ją.
Kompanija visad pabrėžė, kad ji palaiko darbuotojus, grįžtančius iš motinystės atostogų ir apskaičiavo, kad maitinančios mamos naudojosi bendrovės žindymo kambariais daugiau nei 52 000 kartų per metus. Konkrečiu Angelos bylos atveju pareiškime sakoma:
„Mes kategoriškai neigiame įtarimus, kad bendrovė nerėmė grįžusios į darbą savo darbuotojos ir mes nei šiuo atveju, nei visais kitais atvejais nediskriminuojame mamų dėl jų pasirinkimo maitinti krūtimi. Ir dar svarbiau, jog šie kaltinimai neatspindi darbuotojos patirties bendrovėje.“
Galų gale teismas nusprendė, jog A.Ames nepakankamai kovojo, kad pasipriešintų atleidimui arba užginčytų susidariusias kliūtis personalo skyriui. ACLU advokatas Galenas Sherwin parašė "Teismai nustatė, kad Angela turėjo imtis šių papildomų veiksmų nekreipdama dėmesio į pritvinkusias krūtis ir laukti žindymo kambario, nors jo nebūtų galima naudotis dar keletą dienų".
Jis taip pat paminėjo dar vieną priežastį kodėl teismas atmetė A.Ames skundą: “Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog beprasmiška nagrinėti tai kaip diskriminacinę bylą, net jei Angela ir buvo atleista dėl žindymo, nes vyrai tam tikromis aplinkybėmis taip pat gali žindyti".
Advokatas atkreipia dėmesį, jog moksliškai įrodyta, kad kai kurie vyrai gali žindyti "tačiau taip pat turėtų būti savaime suprantama, kad atleisti žmogų dėl žindymo ir yra diskriminacija, su kuria pernelyg dažnai susiduria jaunos mamos".
Ar Lietuvoje būtų įmanoma kreiptis į teismą dėl tokios diskriminacijos?
