Taip trapu, jauku ir tikra...

Sveikos, štai dar viena savaitėlė eina į pabaigą, o aš kaip ir pirmą kartą sugalvojau priimti iššūkį ir rašyti dienoraštį, galbūt pavyks laimėti ir MK puodelius.

Savaitė prasidėjo iššūkiais, kuriuos man suorganizavo vyras su draugais. Užsimanė vyrai pažvejoti. Aš nesu didelė žvejybos fanatikė, bet nuvežusi juos, nutariau pasilikti. 

Grožėjausi gamta, kvėpavau grynu oru. Pabudo ir mano menininkės gyslelė, kadangi neturėjau fotoaparato, teko išsitraukti telefoną ir fotografuoti jo pagalba.

Taip besidomint gamta, vyras nutarė nueiti iki draugo pašnekėti, o mane paliko prižiūrėti meškerę...Bet aš nebūčiau aš, jei nesugalvočiau permesti plūdės. Tas plūdės permetimas ir buvo man lemtingas, net nesuprasdama, kad užkibo, pradėjau traukti, kol paviršiuje išvydau, kad užkibo lydeka:)

Kad jūs būtumėte matę vyro reakciją, kai aš stoviu ir kviečiu jį pasiimti savo meškerės. Atbėgę vyrai bandė traukti lydeką, bet ji užsikabino už tinklelio ir pabėgo. Vyrai nusiminė, kad aš nemokėdama žvejoti pagavau, bet sako - na bent lydeką iš arti pamatėm.

Nuo pirmadienio laukiau ir skaičiavau dieneles, kada pamatysiu savo mažylį, su vyru nuvykę į ligoninę, išvydome mažylio plakančią širdelę. Gulėjo mūsų mažylis, makalavo rankytėmis ir kojytėmis, bet buvo labai nepatenkintas, kad kažkas čia trukdo miegoti.

Šiandien mums yra 12 savaičių ir 4 dienos. Šįkart gydytojai rūpinasi ir jau turiu dar dvi echoskopijas sausio ir vasario mėnesiais. Kad jūs žinotumėte, kaip miela buvo stebėti savo mažylį (-ę) ekrane ir šalia matyti vyrą, sėdintį ir bandantį nuslėpti susijaudinimo ašaras...

Viskas buvo taip trapu, jauku ir tikra...Dabar esam patys laimingiausi žinodami, kad mažylis vystosi gerai ir greit jį arba ją išvysime vėl.

P.S. Sunku praeiti pro Naujagimių drabužėlių skyrių, bet kol kas pavyks. Na bet, manau, Kalėdų proga nupirksiu batelius.

Iki kitos savaitės

Laiminga būsima mamytė Ugnė