Sumažėjo vaikų, kurie jaučiasi laimingi: kaip pasirūpinti jų emocine sveikata popandeminiame pasaulyje ir karo kontekste

Sumažėjo vaikų, kurie jaučiasi laimingi: kaip pasirūpinti jų emocine sveikata popandeminiame pasaulyje ir karo kontekste

07. Apr 16:51 Mamyčių klubas Mamyčių klubas

Pandemijos sukelti ribojimai ir sutrūkinėję socialiniai ryšiai pastebimai paveikė vaikų emocinę sveikatą. Penktadaliu sumažėjo vaikų, kurie jaučiasi laimingi galvodami apie savo dabartinį gyvenimą. Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu, popandeminiame pasaulyje, o dar padidėjus ir nerimui dėl karo įvykių Ukrainoje, ypač svarbu stebėti vaikų emocijas ir jų elgseną.

Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus vaikų (5, 7 ir 9 klasių) gyvensenos tyrimas rodo, kad laimingų vaikų dalis sumažėjo 18,9 proc. punktų (nuo 85,3 proc. iki 66,4 proc.), palyginti su 2016 m. tyrimo duomenimis.

„Tyrimo rezultatai atskleidė, kaip vaikus paveikė gyvenimas karantino sąlygomis. Padaugėjo vaikų, kurie jaučiasi nelaimingi, o laimingumas – vienas svarbiausių paauglių emocinės savijautos rodiklių. Tad dabar itin svarbu užtikrinti, kad vaikai sėkmingai sugrįžtų į įprastą gyvenimą popandeminiame pasaulyje: kad pagerėtų jų socializacijos įgūdžiai, būtų sustiprinti socialiniai ryšiai su bendraamžiais, atsirastų daugiau bendravimo, aktyvaus judėjimo, grįžimo prie mėgstamų veiklų. Tai nėra momentinis, o ilgalaikis procesas, prie kurio turėtų prisidėti ir tėvai, ir mokyklų bendruomenė ir mes, visuomenės sveikatos specialistai“, – teigia Guoda Ropaitė-Beigė, „Vilnius sveikiau“ vadovė.

Trūko socialinių ryšių – bendravimo su draugais, kurie priima besąlygiškai

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos specialistų, laimės jausmas pandemijos ar karo kontekste itin stipriai siejasi su saugumu. „Nesaugumo jausmas sukelia svyravimus ir kituose poreikiuose, ar aš esu reikalingas? Jeigu ilgainiui tai nėra patenkinama tėvų ar kitų vaikams svarbių suaugusiųjų, nėra bendraujama tarp bendraamžių ar grupės narių, gali kilti įvairių neigiamų jausmų. Pavyzdžiui, jeigu patiriu ilgalaikę įtampą dėl to, kad jaučiuosi nereikalingas, tai ir laimės pojūtis gali sumažėti“, sako Aurelija Šiautkulienė, „Vilnius sveikiau“ Bendrojo ugdymo įstaigų visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja.

Doc. dr. Astos Adler, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Raidos psichopatologijos centro psichologės-psichoterapeutės, teigimu, nuotolinis bendravimas neatstoja fizinio, tad karantino metu vaikams teko daug bendrauti su tėvais, išryškėjo socialinių ryšių trūkumas su bendraamžiais.

„Nuo mažų dienų mums svarbūs socialiniai ryšiai. Pradžioje jie kuriami su tėvais, vėliau vaikams reikia ryšių su panašaus amžiaus asmenimis, kad kartu jie galėtų tyrinėti, mokytis bei pažinti save ir kitus. Kuo vaikas labiau auga, tuo draugystės jam tampa reikšmingesnės. Jeigu būna nesutarimų šeimoje, draugai būna tie, kurie priima besąlygiškai. Jeigu jauti, kad tave priima, kad gali išsikalbėti ar būti kartu, jaustis priimtam be žodžių, tuo ir emociniai sunkumai lengviau įveikiami. Pandemijos metu vaikams trūko fizinio artumo su bendraamžiais, draugais“, teigia A. Adler. Pasak psichologės, tėvams reikia prisiminti, kad atkurti nutrūkusius socialinius ryšius reikia ir laiko, ir kantrybės, ir išradingumo.

Vaikai emociškai pasikeitę

Vaikų emocinės sveikatos pokyčius pastebi ir mokytojai. „Socialinio gyvenimo pokyčiai ir nuotolinis mokymasis  karantino metu tikrai padarė pastebimą įtaką. Pastebėjau, kad vaikai yra emociškai pasikeitę, sakyčiau, išsekę, tapo intravertiškesni. Pavyzdžiui, jie patys sako, kad po pandemijos labiau linkę pabūti vieni, o vietoj susitikimo su bendraamžiais – keliauti namo“, – sako Andželika Aleksandravičiūtė, Vilniaus S. Kovalevskajos gimnazijos lietuvių k. ir literatūros mokytoja.

Pasak 2021 m. „Metų mokytojos“, akivaizdu, kad vaikams trūksta bendravimo, socialinių ryšių, o geriausiai jiems padeda įvairios kūrybinės veiklos, bendravimas ne klasėje, o kitoje aplinkoje. „Neseniai turėjome kelias pamokas lauke. Nuo rugsėjo mėnesio nematėme taip nuoširdžiai besijuokiančių mokinių“, –  pastebėjimais dalinasi A. Aleksandravičiūtė.

Asociacijos „Kūrybinės jungtys“, jau šeštus metus sostinės mokyklose įgyvendinančios XXI a. reikalingus gebėjimus ugdančią programą „Tyrinėjimo menas“, vadovė Milda Laužikaitė sako, kad tose klasėse, kuriose nuotoliniu būdu ugdė komandinio darbo, bendradarbiavimo įgūdžius, prasidėjus fizinėms pamokoms, vėl reikėjo grįžti ir viską mokytis nuo pradžių.

„Vaikams teko iš naujo susipažinti ir megzti ryšį, jie buvo lyg pirmą kartą pamatę vienas kitą. Mokiniai kartu su mūsų kūrėjais integruotose pamokose ne tik mokosi mokyklos programoje numatytų dalykų, tačiau susipažįsta giliau, ugdo empatiją priimti vienas kitą ir taip stiprina emocinę savijautą“, – pasakoja M. Laužikaitė.

Ar vaikai fiziškai aktyvūs ir kaip vertina savo išvaizdą?

Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad gerai emocinei sveikatai įtakos turi ir fizinis aktyvumas, tačiau tyrimas parodė, kad kasdien laisvalaikiu bent 60 min. sportavo vidutiniškai tik kas dešimtas Vilniaus mokinys.

„Džiugu, kad Vilniuje nuo 6,6 iki 10,4 proc. padaugėjo mokinių, aktyviai leidžiančių laisvalaikį. Deja, bet šis rodiklis yra gana žemas. Įvairūs duomenys rodo, kad Europos Sąjungos gyventojai tampa vis pasyvesni, ne išimtis ir Lietuva. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 80 proc. vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo“, teigia A. Šiautkulienė.

Kaip vieną iš svarbių vaikų emocinės būsenos rodiklių specialistai išskiria ir pasitikėjimą savimi, savo išvaizdos vertinimą. Vilniaus mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas atskleidė, kad savo išvaizda patenkintas tik kas trečias Vilniaus mokinys. Įdomu, kad 9-oje klasėje tik 12 proc. mergaičių buvo patenkintos savo išvaizda, t. y. net 25 proc. mažiau palyginti su berniukais.

Tyrime išskirtas ir dar vienas aktualus klausimas – prie ekranų praleidžiamas laikas. Apie 3 valandas prie jų praleidžia maždaug pusė Vilniaus mokinių (46 proc.), savaitgaliais – 62 proc. „Mokslininkai neturi lūkesčių, kad vaikų naudojimasis ekranais mažės, tačiau būtina atrasti balansą. Viena svarbiausių prevencijos priemonių tai savistaba pačiam sau. Būtina prisiminti, kad tėvų pareiga yra neslėpti ar drausti išmaniuosius įrenginius, tačiau padėti vaikams juos tinkamai vertinti ir atsakingai naudotis“, – sako A. Šiautkulienė.

„Draugai yra laimė“: priminimas apie draugystės vertę  ir patarimai tėvams bei pedagogams

Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai, atsižvelgdami į tyrimo rezultatus ir itin sumažėjusį laimingų vaikų skaičių bei šiuo metu juntamą didesnį nerimą, balandžio mėnesį pradeda šviečiamąją iniciatyvą „Draugai yra laimė“, kuri primins apie draugystės vertę paauglių kasdieniame gyvenime.

„Priminsime visiems, kokia svarbi vaikams ir paaugliams yra draugystė ir kaip svarbu atnaujinti socialinius ryšius  su bendraamžiais, su kuriais galbūt nepavyko tiek daug bendrauti karantino metu. Specialiai iniciatyvai paruošėme patarimus ir tėvams, kaip stebėti vaikų emocinę sveikatą popandeminiame pasaulyje. Nepamiršime ir karo konteksto – pateiksime patarimus moksleiviams, kaip priimti ukrainiečių vaikus į klasių kolektyvus ir su jais susidraugauti. Tikimės, kad šviečiamoji iniciatyva „Draugai yra laimė“ paskatins visuomenę skirti daugiau dėmesio moksleivių emocinei sveikatai, o tai leis pasiekti, kad mūsų šalyje laimingų vaikų skaičius didėtų“, – iniciatyvą pristato G. Ropaitė-Beigė.