Šiandien minime Tarptautinę šeimos dieną. Jungtinių Tautų Organizacijos sprendimu ši diena pasaulyje minima nuo 1994 metų.
Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėjos Rūtos Babravičienės, darni ir pilnavertė šeima yra rojus žemėje.
Laimingas, jei turi kuo rūpintis
Laimingi tie, kurie turi savo širdžiai brangių ir artimų žmonių, kuriems jie rūpi ir gali prasmingai dalinti save. Pasirūpinti kitu visada yra lengviau negu savimi, meilė artimam lengvesnė nei meilė sau pačiam. Laimingi tie, kurie turi šeimas ir tikrai brangių žmonių ratą. Tai vertybė. Žmogus pašauktas į gyvenimą, kad galėtų juo dalintis, per dvasinius mainus įgyti bei kaupti dvasinius turtus. Jie, skirtingai nuo materialių gėrybių, didėja visada, kada atiduodi. Tokie yra dvasingumo pagrindiniai dėsniai. Jais vadovautis yra sveika, nes jie veikia, net jeigu jų ir nepaisoma. Mes, žmonės, nesame vien kūnas.
Gyvenimas pilnoje ir pilnavertėje šeimoje yra stabilios psichikos pagrindas ir galimybė asmenybei augti bei tobulėti dvasiškai. O kad šeima būtų pilna ir pilnavertė, į ją tenka daug investuoti: materialių gėrybių, bet ženkliai daugiau – dvasinių pastangų. Darni ir pilnavertė šeima yra rojus žemėje.
Kai tu ne vienas
Šeima – tai pirmiausia gyvenimas ne vienumoje. Gyvas žmogus gyvena šalia, tenka domėtis, kuo gi jis gyvena, kokios mintys, rūpesčiai ar džiaugsmai valdo jo širdį. Reikalingas empatijos jausmas, kada savąjį žmogų imi pažinti iš žvilgsnio, balso tono, noro ar nenoro kalbėtis, iš kvapo ar judesio. Ir dar daug šeiminės abėcėlės ženklų išmokstama perskaityti. Formuojama šeiminė aura, atmosfera, jausmas. Tenka kalbėtis, klausti, klausytis, atsakyti, šypsotis. Kartu valgyti ir kartu miegoti.
Šeima – svarbiausioji vaikų ugdymo institucija, svarbiausia mikroaplinka, kurioje vyksta vaikų socializacija, svarbiausias veiksnys, nulemiantis vaiko asmenybės raidą. Šeimoje perteikiamos ir puoselėjamos tėvams ir vaikams brangiausios žmogiškosios vertybės. Šeimos ryšiai ir tėvų bendravimo su vaiku stilius yra pirmasis ir įtakingiausias socialinių įgūdžių formavimo modelis.
Vaiko elgesio bei emocijų išraiškos sunkumai dažnai priklauso nuo santykių šeimoje. Šeima vaikui kaip tvirtovė, kurioje užtikrinamos jo moralinės ir materialinės teisės, socialinė gerovė. Tik šeimoje galima užtikrinti pagrindines Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas: teisę į gyvybę, teisę į visavertį gyvenimą, teisę dalyvauti kultūrinėje ir meninėje veikloje, teisę būti ginamam nuo smurto ir išnaudojimo.
Mes privalome užtikrinti, kad vaiko interesai būtų svarbiau už viską: teisė į švietimą, sveikatos apsaugą, teisė į saugią ir mylinčią aplinką neturi būti teorinės.
Svarbiausia – skirti vaikui pakankamai laiko
Labai svarbu kalbėtis apie tai, ką vaikas daro, mato. Daugelis tėvų neįvertina žiniasklaidos grėsmės, nes yra įsitikinę, kad ji nepalies vaikų iš gerų šeimų. Paaiškėjo, kad tai netiesa. Be to, gerų šeimų vaikai ilgiau žiūri televiziją, todėl jiems pavojus yra netgi didesnis. Žurnale „Science“ paskelbtame tyrime įrodytas tiesioginis smurto televizijoje ir smurto gyvenime ryšys.
Tyrimo duomenimis, televizija veikia lyg uždelsto veikimo bomba. Jeigu keturiolikmetis pradės dažniau žiūrėti televiziją, tikimybė, jog jis pažeis įstatymus sulaukęs pilnametystės, padidės. Iš tų, kurie būdami 14 metų televizorių kasdien žiūrėjo iki vienos valandos, įstatymų pažeidėjais tampa 6 procentai. O iš tų, kurie žiūrėjo televiziją po dvi valandas kasdien, bėdų su teisėtvarka turės jau per 20 procentų, žiūrėjusių tris valandas – net 30 procentų.
Laikas, praleistas prie kompiuterio, ir vaiko amžius turi atitikti
Kompiuteriu ikimokyklinio amžiaus vaikas neturėtų naudotis daugiau kaip pusę valandos per dieną. Būtina parinkti vaikui žaidimus, kuriuose nebūtų smurtinių scenų. Taip pat sudaryti naudojimosi kompiuteriu taisykles, prižiūrėti, kokiuose interneto puslapiuose vaikas lankosi. Egzistuoja ir specialios programos, skirtos užblokuoti neigiamą įtaką vaikui galinčius turėti tinklalapius.
Nuo gimimo iki 10–12 metų auga regos organai, sparčiai formuojasi atskiros regos funkcijos. Taigi reikia riboti laiką, praleistą žiūrint į televizoriaus ar kompiuterio ekraną, televizorių rekomenduojama žiūrėti iš ne mažesnio kaip trijų metrų atstumo, kambaryje turėtų degti šviesa.
Nepatartina žiūrėti televizorių ilgiau kaip dvi valandas per dieną ir negalima aklai pasikliauti užrašais, nurodančiais vaiko amžių (pvz.: N-7), nes dažnai jie neatitinka turinio.
Žiūrėti televiziją vaikui patartina kartu su tėvais. Būtina kalbėti apie tai, kas gali išgąsdinti vaiką. Paaiškinti, kad filmai neatitinka tikrovės. Pasak medicinos psichologės R. Karalienės, berniukams reikalingi nuotykiai, net kovinės scenos, tačiau saikingai.
Mažyliams televizijos laidos – tai eilė epizodų, neturinčių jokio turinio. Maži vaikai pirmiausia pradeda suvokti tai, ką jie jau pažįsta. Jie tapatina save su kitais vaikais bei tais, kurie yra maži ir silpni, pvz., mažais gyvūnėliais. Jie taip pat tiki, kad tai, kas vyksta ekrane, įvyks ir su jais. Vaikai jaučiasi tarsi patys dalyvautų veiksme. Padrikas scenas sujungti į vientisą veiksmą filme vaikas sugeba nuo šešerių metų amžiaus.
„Vaikai ima kopijuoti tai, kas daroma ekrane ir mano, kad smurtas – tai kasdienis juos supantis reiškinys. Kiti ima bijoti juos supančio pasaulio, kai pamato, kiek smurto jame yra. Smurtas, matytas vaikystėje, gali atsiliepti ir po daugelio metų, nes daug dalykų užsifiksuoja pasąmonėje.“ (gydytojų pastebėjimai).
Svarbiausia, žinoma, nepalikti vaiko vieno su televizoriumi ar kompiuteriu, skirti jam kiek įmanoma daugiau laiko, bendrauti, kalbėtis apie vertybes ir smurtą. Juk vaikai elgesio mokosi iš savo tėvų, perima vertybes, sužino, kas yra gera, o kas bloga, kokius žmones reikia gerbti, o kokius smerkti.
Mityba ir fizinis aktyvumas
Mokslininkų įrodymais pagrįsti faktai rodo, kad nuo šeimos mitybos įpročių priklauso jos narių sveikata. Mityba bei atskiri jos komponentai – maisto medžiagos, jų trūkumas ar perteklius, maitinimosi režimas, maisto konsistencija, temperatūra, teršalai, mikroorganizmai ir kiti faktoriai – lemia gyventojų sveikatą. Kadangi netaisyklinga mityba yra viena svarbiausių neinfekcinių ligų priežasčių, būtina daugiau dėmesio skirti šeimos mitybai bei ją koreguoti.
Pasaulio visuomenės sveikatos specialistų teigimu, daug sveikatos problemų galima išspręsti, jei kiekvienas šeimos narys laikytųsi sveikos mitybos principų:
– nuosaikumo (net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug ar per mažai, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai),
- įvairumo (su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų),
- balanso (tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose).
Fizinis aktyvumas – tai viena sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių ir geriausias vaistas nuo visų ligų. Yra žinoma, kad nepakankamas judėjimas trikdo vaikų augimą ir vystymąsi, mažina jų organizmo atsparumą, prisitaikymo prie aplinkos galimybes, sudaro palankias sąlygas įvairiems funkciniams sutrikimams ir ligoms.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, suaugęs žmogus per parą turi bent 20–30 minučių intensyviai pajudėti. Tačiau, kaip rodo tyrimai, dauguma žmonių, ypač gyvenantys miestuose, juda mažiau, nuolat naudojasi transportu, o laisvalaikį linkę praleisti prie laikraščių ar televizoriaus.
Tik nedidelė dalis žmonių lanko sporto klubus ar savaitgaliais aktyviai dirba bei ilsisi gamtoje. Pasyvų šeimos gyvenimą žmonės dažniausiai aiškina laiko, sąlygų ar lėšų trūkumu bei sporto klubo netoli jų gyvenamosios vietos nebuvimu. Panašios fizinio pasyvumo tendencijos pastebimos ir tarp vaikų bei moksleivių – visą dieną sėdėję pamokose, mokiniai laisvą laiką leidžia prie rašomųjų stalų, televizoriaus ar kompiuterio ir nelinkę sportuoti.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.
