Spontaniškas gimdymas

Ant rankų jau laikau trečiajį vaikelį. O gyvenimas krečia vis pokštus. Pirmasis ir nėštumas ir gimdymas buvo su visais tam laikui būdingais privalumais ir trūkumais. Antrąjį nėštumą "sugavom" vėlai 16 sav. nuėjus pas ginekologę pasveikino jog laukiuosi. Buvo švelniai tariant šokas. Nes saugojomės ir kas mėnesį buvo "mano dienos". Nubėgus vandenims išsikvietėm greitąją ir vos atvykus į ligoninę pagimdžiau. Trečiasis nėštumas su "mano dienom" ir vėl gi nuėjus pas ginekologę sveikinu bet dar didesnis terminas kurį nustatė ir vėl gi echoskopu. Jai pirmąjį ir antrąjį nėštumą judesiukus nors ir labai silpnus jaučiau nuo 17 savaitės tai šį kart judesių nejaučiau iki 28 savaitės iš kart judesiai buvo stiprūs. Naktį nuėjau į tuoletą. Ir atgal. Įsitaisiau šiltoj lovoj. Vos užmerkiau akis persmelkė keista nuojauta. Ir tiek. Bandžiau užmigt bet kažkoks keistas sumaudimas pilvo. Paskambinau seseriai, kad atvažiuotų. Vos padėjau ragelį. Skambinu į greitąją sakau, kad gimdau ( galvoju nerizikuosiu tegul gimdymo namuose patikrina, kas darosi ). Už kelių minučių atvyksta greitoji ir tuoj pat sesuo. Skubu autis batus Pirmasis sąrėmis ir paskutinis ... Nes tik įsispyriau į tapkes ir skubu laiptais žemyn net striukės neužsidėjus. Prašau mediko rankos įsikibt nes sunku eit jaučiu jog gimdau skubam link greitosios. Išėjus iš laiptinės  gimdau ir sakau medikams. Priartejus prie greitosios jau pagimdžiau. Taigi eidama. Vidurį nakties. Įsispyrusi į tapkes, tik bliuskutė ir tympos. Vairuotojas iš netikėtumo pametė greitosios raktelius. Kol sulaukėm kitos sušalom subuvom. Bet Didelis Ačiū greitosios medikui, kuris operatyviai pagelbėjo Mums su į šį pasaulį atskubėjusiu sūneliu.