Tai jau trečia mūsų vakaro pašnekesių tema. Taigi, būkite aktyvios ir diskutuokite, gal iš ginčų, pasidalinimo patirtimi ir patarimų išsirutulios naudinga informacija toms, kurioms to labiausiai reikia.
Tai pasiūlyta viena iš temų jūsų komentaruose, diskutuojant pradžioje, ar reikia naujos vakaro rubrikos. Tačiau kol kas nesulaukiau redakcijos e-paštu nė vienos temos, kuria norėtumėte diskutuoti.
Jei norite, kad šį rubrika gyvuotų kas vakarą, tuomet lauksiu naujų temų diskusijoms. Tiesiog parašykite man redakcijos e-paštu redakcija@mamyciukubas.lt temos pavadinimą ir šiek tiek pačios pasvarstykite ta tema, ne tik parašykite sakinį.
Jei turite gražių šeimos ar gamtos vaizdų (jūsų fotografuotų), galite įkelti ir foto :)
Gerų ir gražių pašnekesių be pykčio!
didziause ir yra baoke -o kaip gi as liksiu viena..
aciu Dievuj ne😀
ačiū už atvirumą
goddess labai a2i8 u= atviruma,svarbiausia ,kad viskas baig4si ir dabar gyveni ramiai,nuoskaudos su laiko u=simir6ta
Mane juokas ima kai moterys sako "Jei mane muštų su tokiu negyvenčiau". Ir aš taip sakiau. Kol vieną vakarą pakėlė ranką. Mūsų nesaistė santuoka, tik gyvenome kartu. Buvau pasiruošusi jį iškraustyti. bet jam išsiblaivius pasipylė atsiprašymai. Ir suminkštėjo mano širdis. Po to sekė dar kartas, ir dar kartas ir dar kartas... kol jis pasijautė engiamas, negerbiamas ir paliko mane. Skaudu buvo, bet susitaikiau su ta mintimi. Juk mylėjau jį. Pasakysit, kad kvailai skamba. Bet moteriai kuri myli, ar bent jau mano, kad tas jausmas meilė viskas atrodo kitaip: jis atsiprašo, gailisi, gerinasi ir patiki juo. Po eilinio atsiprašymo susitaikėme, susižadėjome... Ramu buvo pora mėnesių, kol paveldėti pinigai neapsuko galvos - įsigijęs nuosavą firmą vaikinas pasikeitė dar labiau. Buvau jo darbuotoja. Maniau natūralu, kad du žmonės, kurie susitikinėja 3 metus, gyvena kartu, planuoja vestuves dirba vienoje firmoje. Daug jam padėjau: keldavausi anksti, atlikdavau dalį darbų ir už jį... kol man neprasidėjo mokslai. Tada jau prasidėjo ir psichologinis smurtas. Buvau niekur neleidžiama, kartais net į paskaitas. O ką jau kalbėti apie rankdarbių parduotuvę, esančią už 5 min nuo darbo... Savaitgaliai darbe, darbas iki 2 val. nakties, o ryte 6 val kėlimasis ir pasiruošimas darbui... Kas vertė mane būti su juo? Niekas... Meilė... taip galvojau tada. O dabar galvoju kitaip... kvailumas ir nepasitikėjimas savimi.
Visa šita istorija nesibaigė gražiai ir gėris nenugalėjo. Susipratau, kad jis susiburkavo su mano drauge, atsidūriau gatvėje be darbo, su skolomis, kurias moku ir dabar ir 10 Lt kišenėje. Niekada nepamiršiu to merkiančio lietaus. Nors buvau neišverkianti akis, jaučiau kad viduje kažkodėl darosi lengviau. Dabar žinau kodėl - tai ir buvo pabaiga, kuri turėjo ateiti 3 metus atgal.
Po to kai uždariau tų namų duris praėjo 2 metai. Jam nebejaučiu nieko: nei pykčio, nei pavydo, nei nuoskaudos... Bet ir pamiršti jo negaliu, nes kai kas nors namie nutinka ir vyras pikčiau į mane pasižiūri apsipilu ašaromis, vis dar išsigąstu.
Džiugu, kad yra moterų, kurios su tokiais vyrais elgiasi taip, kaip jie nusipelnė - kaip su mazgotėmis. Bet kiek tokių, kurios taip nepasielgia. Ir ne todėl, kad bijo, kad nežino kur kreiptis pagalbos ar kad joms tai patinka. Jos juos myli ar bent jau taip mano, nežino ar mokės būti vienos.
Laimei neteko niekada patirti smurto, taip pat tikiuosi, kad neteks jo patirti ir ateityje.... Jei mane bent piršteliu išdrįstu paliesti vyras, su tokiu negyvenčiau... Be to negimė dar toks, kad mane muštu.
tai ,dar kažkiek gal ir pateisinama jei girtas buvo,tipo nemastė ir t.t,mane buvęs vyras daužydavo tik tresbas
Turejau drauga,po nepilnai 6 men draugystes jis mane sudauze,zmogus negerentis,bet su galva nesveikas,neprognozuojamas,pats supprato,kad blogai padares,bet saukstai popiet,buvo ismestas kaip skuduras...
jokio gailescio tokiem padarm-meslo gabalai,ar vaikai ar finansai nesvarbu-lauk..
Viltyte,pasirįšti palikti smurtautoją be galo sunku,tuo labiau kai esi nuo priklausoma financiškai,mano atveju buvo taip gyvenau vyro bute turėjau tris mažus vaikus,neturėjau kur dingt,bet atsitiko taip kad buvęs vyras susirado meilužę,aš užtikau jį,ir pati išvijau iš namų,kad ir kiek buvo padaręs blogo jis išsikraustė,palikdamas butą vaikam,na va jau 7 metai kaip gyvenu ramiai
taip viltyte. As asmeniskai nesu patyrusi smurto, tik maciau pora kartu, kaip tevai susikibo, mama nebuvo is tu kurios stovi rankas nuleidus, kai vyras musa. Tetis gaudavo atgal, o ir broliai buvo jau dideli, kai as maza buvau, tai labai greit sutvarkydavo isikarsciavusi teti.
Ir pati negaliu stebeti kaip vyrai moteris musa, viena karta prie manes vyras spyre moteriai i veida, tai gavo nuo manes klumpiu 😀 Zinoma, nebuciau buvusi tokia "kieta", jei tuo metu nebutu salia stovejas mano vyras. Tad pestukui teko sprukt i krumus.
O gal jau maziau smurtaujama??? Butu gera tuo tiketi 😀
buvo galima tiketis kad daug atviraujanciu nebus,tokia tema sunku kalbeti kas jau ta patyre,nesinori vel prisiminti ka teko iskesti, o kas galbut patiria smurta dabar velgi galut sau nepripazysta kad taip yra,o ir kaip anksciau kai kas sake kad si puslapi skaito artimieji,man asmeniskai butu idomu isgirsti kaip gi visdelto moteris pasiryzo palikti ta smurtaujanti asmeni,ka ji tuo metu galvojo,ka dare kad ryztas neisblestu ir vis delto pradetu nauja gyvenima...
goddess jei gali papasakok nuo ko kentėjai?
Aš esu susidūrusi ir su fiziniu ir su psichologiniu... Kentėjau. Ilgai nepripažinau sau, kad tai buvo. Mėlynės išnyko, bet liko psichikoje žaizdos, kurios neužgis niekada.
savaitgalis pries akis...
aš tai galiu ir paatviraut,bet kad čia tuščia,matyt visos su šeimom vakaroja
vat ir blogai kad moteris neisdrista apie tai kalbeti. visgi labai sunku isigilinti i kiekviena situacija, atrodo daryk taip ar anaip, bet vat tema su keliolika pasvarstymu.
Abejoju, kad tokia tema bus daug atviru moteru
tema gera ir įdomi,bet ko gewro pašnekovių nerasta,
Tik perskaičius temos pavadinimą,pradėjau drebėti,deja man teko pirmoje santuokuoje kentėti smurtą tiek psihologinį ir fižniį ir ne tik....
visgi pati is arti neesu susidurusi su smurtu, nei psichologiniu nei fiziniu. bet zinau mano uosviene patirdavo, dabar vyras pries ja nesmurtauja, jie issiskyre. bet ka galiu pasakyti siuo klausimu, tai kad esu skaiciusi straipsni butent apie tokias moteris, tai kad joms patinka toks gyvenimas, kurioms nepatinka, jos kazka keicia, tiesiog yra moteru auku. tiksliau sakant, auka susiranda pats uzgauliotojas, jis uzuodzia ju baime, tiesiog jaucia kuri leistusi su juo taip elgtis. tas pats, kaip sakoma jei nueisi i miska ir bijosi gyvenanciu gyvunu miske, jie uzuodzia baime ir seka auka. tai cia tas pats. visgi gaql blogai sulyginau, bet galiu pasakyti kad yra tokiu moteru auku, kurios randa 120 pasiaiskinimu kodel jos negali pabegti nuo savo kankintoju. esu poliklinikose maciusi kad duoti telefonu numeriai adresai, kur moteris konsultuoja psichologai. tai manau moteriai pirmiausiai reiktu pripazinti tai kad su ja smurtauja ir ieskoti pagalbos. tai pirmiausiai psichologo pagalbos,tokia pagalba gavus, manau tikrai isdrista begti nuotokio sadizmo.