Socialinis projektas – ,,Prisėsk, aš turiu tau kai ką papasakoti‘‘ kurį organizuoja Kauno apskrities moterų krizių centras bei Vytauto Didžiojo universiteto viešosios komunikacijos studentės kviečia moteris patyrusias smurtą artimoje aplinkoje dalintis savo istorijomis anonimiškai. Prie šio projekto prisideda ir ,,Moterų pasaulyje" iniciatyvos įkūrėja, televizijos laidų vedėja, nuomonės formuotoja – Indrė Stonkuvienė.
Kiekviena kėdė, tai atskira smurtą patyrusios moters istorija, kuri kviečia prisėsti pokalbiui, tad kviečiu išklausyti pirmąją istoriją.
Audio:
https://www.youtube.com/watch?v=93EIbk2eab0
Mariaus Bendzelausko nuotr.
Pirmoji istorija – Asta(vardas pakeistas)
Santuokoje gyvenu virš 20 m. Su vyru auginam 2 sūnūs, vienas jau pilnametis, kitam 17m. Daugybę metų vyras naudoja psichologinį smurtą prieš mane, žeminą kitų žmonių akivaizdoje, yra neištikimas. Kartu turime sodybą, kurioje mėgome leisti vasaras. Vieną dieną atvažiavusi į tą sodybą, radau vyrą su meiluže. Jis net neapgailestavo dėl savo poelgio, tik užsipuolė mane, kad ne laiku atvažiavau, liepė nešdintis lauk. Vėliau įvyko dar vienas konfliktas, jo metu vyras įjungęs žoliapjovę grasino, kad sužalos, teko kviesti policiją ir bėgti iš sodybos. Nuo to laiko namuose pastovūs grasinimai ir bauginimai, man neleidžiama gyventu sodyboje - užkalamos durys. Sūnūs nuteikinėjami prieš mane. Vyras jiems teigia, kad moteris turi paklusti vyrui ir tenkinti jo poreikius. Kad sustiprintų įtaką bando juos papirkti pinigais arbai perkamais daiktais. Jaučiu, kad tai veikia. Vis dažniau iš sūnų išgirstu „ ko nerimsti, visų moterų tokia dalia, daryk ko nori tėvas ir visi ramiai gyvensime“.
Po to kai bijodama dėl savo gyvybės, išsikviečiau policiją vyras pradėjo smurtauti „tyliai“. Giminėms, draugų ir pažįstamų ratui pasakoja nebūtas istorijas apie mane, šmeižia, kaltina, kad aš pati kalta, kad griūna šeima. Viduje jaučiau tuštumą, mačiau, kad kai kurie draugai mane smerkia, „kad nešu šiukšles iš namų“, emociškai buvau palaužta, nemačiau išeities iš susidariusios situacijos.
Po vyro panaudoto smurto su manimi susiekė specialistė iš Specializuotos kompleksinės pagalbos centro. Tuo metu, man tai buvo saulės spindulėlis tamsoje. Supratau, kad esu ne vienintelė, kuri patiria smurtą ir pažeminimą namuose. Ne vieną kartą telefonu bendravome su specialiste, ji suteikė daug naudingos informacijos. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Dabar jaučiau, kaip didėja pasitikėjimas savimi, noras išeiti iš to uždaro smurto ir pažeminimų rato, dabar jau žinau, ką turiu daryti, kad vėl tapčiau savimi.
Man labai gaila, kad Lietuvoje į moterį vis dar žiūrima, kaip į antrarūšę prekę, norų tenkinimo objektą, gabumais neprilygstančia vyrams.
Ši istorija tik dar kartą parodo, moterys Jūs nesate vienos! Svarbiausia nebijokite išdrįsti žengti žingsnį į priekį vardan to šviesesnio rytojaus ir kreiptis pagalbos į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus.
Tad kviečiame moteris, patyrusias smurtą artimoje aplinkoje nedvejoti ir pasidalinti savo istorijomis el.p. adresu: soc.projektas.istorijos@gmail.com.
Kaip jau minėjome, jūsų pasakojimas kitoms moterims gali tapti pavyzdžiu – išdrįsti, žengti pirmuosius žingsnius išsilaisvinimo nuo smurto keliu.
Tačiau, jeigu šiuo metu susiduriate su smurtu artimoje aplinkoje, nedelskite kreiptis pagalbos: (www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai/)
.jpg)
