Rytoj Gabytei sukaks 6 mėnesiai! Valio valio!

Nėščia. Kiekviena diena ypatinga, pajutau judesį...pajutau judesį...valio!!! Džiaugiausi ta ypatinga akimirka, kol tai tapo kasdienybe, ir kiekvienas spyris į šonkaulius, žinojimas, kad viskas gerai, mažylė vystosi...tada rami einu miegoti.

Apsikraunu pagalvėmis, nepatogu, tada sukuosi ant kito šono pagaliau užmiegu. Džiaugiuosi kiekviena diena, o vis storėju ir storėju. Pagaliau atėjo „Ta“ diena, pasirodau gydytojai, mažylė net nesiruošia ateiti, laukiam savaitę..vis tiek nesiruošia...laukiam antrą.

Guliu lovoj ir jaučiu, kad kažkas ne taip.14 valandą sąrėmiai prasidėjo, krypuoju iš vienos palatos pusės į kitą. Ir vis neapleidžia mintis, nejau tuoj būsiu mama. 4.30 ryto susipažinau su neapsakomo gražumo mergyte, tai buvo mano Gabija..

Ašaros riedėjo, viskas aplinkui išnyko, buvau aš, tėtis ir mūsų dukrytė. Parsivežėm namo, nedrąsu, juk ji tokia gležnutė, kaip saulės spindulėlis nušvietęs mūsų namus...

Taip po truputį susipažinom su nauja aplinka ir įsigyvenom. Tos dienos taip greitai prabėgo, atrodo, tai būtų nutikę vakar, o štai jau laikau rankose 6 mėnesių kūdikį.

Ji moka vartytis, jau ir beveik sėdi, kaip didelė mergaitė pati buteliuką nulaiko...Koks nuostabus jausmas būti mama.