Mūsų mieste gyvena daugybė vaikų, kurie lanko darželį, bet jau nėra tokie maži. Taip pat yra daugybė pirmokų, kurie tik šį rugsėjį sužinojo, kas yra pamokos ir namų darbai. Yra ir antrokų, trečiokų, ketvirtokų... Na, suprantate – mokinių!
Ne mažiau ir tokių, kurie ilgas dienas leidžia namuose su auklėmis ar seneliais, kol po sunkių darbų pagaliau sugrįš mylimi tėčiai ir mamos. Ir dar yra daugybė visokių kitokių vaikų. Tiesą sakant, nė vieno nėra vienodo. Visi skirtingi, o – neįtikėtina! – kiną mėgsta vienodai, labai...
Būtent dėl jų – mažesnių ir didesnių vaikų – šiemet į Vilnių sugrįžta jau šeštasis Vilniaus tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis, kuris žiūrovus prie kino centro „Skalvija“ ir kino teatro „Pasaka“ ekranų kvies spalio 1 – 7 dienomis. Tai tikra gero kino šventė!
Šiemet festivalis Lietuvos vaikams ir jaunimui pristatys beveik 40 įvairaus žanro filmų iš įvairių šalių. Kaip ir kasmet, jaunieji kino žiūrovai kviečiami tapti žinovais ir komentuoti, klausti, aptarti, dalintis bei rinkti geriausią ekrano istoriją.
Mat didžioji dalis juostų dalyvaus konkurse, kurio komisijose kartu su vaikais dirbs aktorė Aldona Vilutytė, kino ir teatro aktorius Marius Jampolskis ir grupės „G&G sindikatas“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras.
Jaunesniems (iki 10 m.) ir vyresniems (10–14 m.) vaikams šiemet skirti 8 puikūs filmai apie vienatvę ir draugystę, savęs ieškojimą ir atradimą.
Štai, vokiečių juosta „Krokodilai“ (2009 m.) papasakos istoriją apie draugų trokštantį turėti Kajų, kurio dėl jo išskirtinumo prie savų nepriima šauniausi rajono vaikai. Tačiau jie dar turės progos įsitikinti, jog „nevykėlis“ Kajus yra tikras lobis. Filmas linki visiems vaikams atrasti lobį kitame žmoguje.
Tiesą sakant, svarbu atrasti lobį ir savyje. Filmo „Indėnas“ (Olandija, 2009 m.) herojus kaip tik tai ir atranda, prie parduotuvės pamatęs perujietį vaiką, grojantį keistą muziką. Berniukas ilgai bandęs suprasti, kodėl taip skiriasi (odos spalva ir ūgiu) nuo tėvų (įtėvių) olandų, pagaliau atranda savo tikrąją prigimtį, kuria didžiuojasi. Jis indėnas! Tai – lobis, nes jis žino, kas esąs.
Animacinė istorija „Eleonoros paslaptis“ (Prancūzija, Italija, 2009 m.) tęsia lobio ieškojimo temą ir parodo, kiek iš tikrųjų yra vertas tetulės Eleonoros palikimas sūnėnui Natanieliui – raktelis nuo bibliotekos sename name. Bet kokia nauda iš knygų taip ir neišmokusiam skaityti antrokui? Teks pakovoti, kol knygose slypintis lobis – viso pasaulio vaikų literatūros herojai – bus išgelbėti nuo pražūties ir taps geriausiais Natanielio draugais.
Stebuklai nesibaigia knygose. Jų pilna visur, jie gali neįtikėtinai pakeisti tavo gyvenimą. Ypač jeigu prisėdi, pavyzdžiui, ant kėdės, pagamintos iš stebuklingos medienos. Buvo kartą toks įvykis, kai į parduotuves pateko iš stebuklingo medžio padirbtų daiktų. Nuo to laiko prasidėjo keisčiausių įvykių virtinė. Filmas „Stebuklingas medis“ (Lenkija, 2009 m.) – tai šiuolaikinė magiška istorija apie medieną. Na gerai – visai ne apie ją :)
Festivalis siūlo ir dar vieną magišką istoriją „Meistrų knyga“ (Rusija, 2009 m.). Tai – pirmasis studijos „Disney“ rusiškas filmas, sugrąžinęs į didįjį ekraną rusų pasaką ir daugybę jau gerai pažįstamų herojų – Babą Jagą, Undinėlę, Nemirtingąjį Kaščėjų ir daugybę kitų. Filmas sukels daug malonių prisiminimų ir vyresniems broliams bei sesėms, ir tėveliams, ir seneliams.
Bet nereikia pamiršti ir kitų rimtų, svarbių dalykų. Amerikiečių juosta „Brangus dienorašti“ (2009 m.) šiek tiek vyresniems vaikams (nuo 10 m.) papasakos istoriją apie nelaimingai įsimylėjusią Jupikų tautos mergaitę Vanesą. Ji viliasi susigrąžinti mylimą, nors ir išpuikusį, vaikiną, ir regzdama planus, kaip atkreipti jo dėmesį mokykloje, nejučiomis ima ginti amerikiečių nuvertintą ir draugų išjuoktą savo jupikų tautybę, kovoti už teisę būti kitokiam.
Kitame Atlanto vandenyno krante, Gruzijoje, vyksta dar viena rimta istorija, kuri taip ir vadinasi – „Kitas krantas“ (Gruzija, 2009). Trylikmečiui Tedui su mama teko karo pabėgėlių dalia. Berniukas sunkiai dirba, kad pragyventų, kol vieną dieną nusprendžia grįžti atgal į „karo šalį“, pas savo tėtį. Kelionė namo tampa kelione į save.
Savęs ieško ir jaunasis nuotaikingo filmo „Aš esu Kalamas“ (Indija, 2010 m.) herojus. Paprastas, pakelės kioske dirbantis vaikas, vardu Čotu, vieną dieną per televizorių pamato buvusį šalies prezidentą ir nusprendžia pakeisti savo gyvenimą. Jis ryžtasi mokytis ir gyventi taip, kaip nori jis. Vietinis bendraamžis princas tampa berniuko draugu ir supažindina vaiką su jam dar nematytomis pasaulio pusėmis. Suaugusieji kovoja prieš neleistiną skirtingų kastų vaikų draugystę, o Čotu tuo metu neįmanomą viziją verčia realybe. Argi nevertėtų visiems pasimokyti būti ištikimiems savo svajonėms ir atkakliai jų siekti?
Kaip kažkas kažkada yra pasakęs, „jeigu bent vienas dalykas pasaulyje yra svarbus, vadinasi, svarbu yra viskas“. Šiųmetis vaikų ir jaunimo filmų festivalis gali išvardinti bent keletą svarbių dalykų: tai – kiekvienas vaikas, kiekvienas žmogus, draugystė, tavo prigimtis, šaknys ir pašaukimas.
Su ypatinga meile – Vilniaus tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis
