Pirmasis MK gimtadienis „neprisvilęs“

Pabandysiu viską papasakoti nuo pradžių, bet dar gyvi malonūs prisiminimai verčiasi tartum bangomis vienas per kitą. Kažin ar pavyks nieko nesupainioti.

Iš Kauno mus išlydėjo smarkus lietus, nuo Jonavos iki Ukmergės atsipalaiduoti neleido remontuojamas kelias, o slidus žvyrkelis privertė įsitempti dar labiau. Tačiau pasukus į „Obuolių salą“ apėmė jau kitokia nuotaika.

Rodės, kad čia kažkas pasirūpino debesų išvaikymu ir geros nuotaikos kokteiliu, kiekvienam tik išlipusiam iš automobilio. Plačios Vaidos ir redaktorės Eglės šypsenos ir degančios akys maloniu jauduliu turėjo užkrėsti net didžiausią skeptiką.

Susirinkome pamažėl didelėje palapinėje, įsitaisėme. Kol susirinko visa didelė kompanija, mūsų Saulė papietavo ir pramogavo su tėveliu.

Tada prasidėjo linksmybės. Atkeliavę klounai linksmino susirinkusiuosius triukais ir pokštais. O tų susirinkusiųjų buvo tikrai nemažai.

Po pertraukėlės linksmybės persikėlė į lauką.

Redaktorė Eglė apdovanojo mamytes padėkomis.

Aš taip pat gavau padėką ir šokoladinį MK medalį bei šauniųjų Huggies servetėlių, kurios mūsų šeimoje naudojamos ne tik pagal paskirtį. Buvau pagirta už tradicijų kūrimą. Man tai buvo labai svarbu, nes mūsų šeima dar labai jauna.

Sambrūzdis, smagus šurmulys, linksmybės lauke.

Vaida išdalino lapelius svajonėms užrašyti.

Vėliau jos su balionais buvo paleistos toli toli. Matyt kad nuskristų į „Norų pildymo šalį“.

Ar įsivaizduojate gimtadienį be torto ir sveikinimų?

O be bendros nuotraukos?

Buvo ne tik daug besifotografuojančių, bet ir fotografų.

Po torto ir nuotraukų mamos buvo nustebintos dovanomis.

Šventinė nuotaika kybojo ore ir visi, kaip seni pažįstami, kas kur šnekėjosi, kas užkandžiavo, kas ant pievutės gulėjo...

Buvo labai gražu žiūrėti į tėčius ir mamas, glaudžiančius savo mažylius. Manau, kad visi buvo labai patenkinti.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad šis gimtadienis buvo tikrai puiki idėja. Atvažiavę į "Obuolių salą" pasijautėme tikrai labai maloniai. Rodės, kad čia vieni kitus pažįsta jau senai, kad vieni apie kitus viską žino.

Bet kur pakėlęs galvą pamatysi draugišką šypseną. Čia nebeliko požiūrių, amžiaus, profesijų ar požiūrio į vaikų auginimą skirtumo. Aš, kuri bijojo jaustis nejaukiai, pasijutau čia priimama tokia, kokia esu: su savo aštriais kampais, kvailu juoku ir tinginiavimu.

Pasukę link namų šnekėjome, kad jei bus tokių susitikimų daugiau - važiuosime, nė nesuabejoję. Galbūt "Mamyčių klubo" gimtadienis taps ir mūsų šeimos tradicija.

Dar kartą didelis AČIŪ organizatorėms.

Nuo MK: Ačiū tau, Migle, už puikų gimtadienio reportažą. Man buvo be galo smagu su jumis visais :) ir viską, žinoma, vėl iš naujo išgyventi.