Mūsų deimančiukui - Gabijai ką tik suėjo 11 mėnesių!!!!!!!!!!!!

Žinoma, pusė maisto lieka ant drabužių, grindų, rankų bei kojų, tačiau svarbiausia, kad Gabytė mokosi ir jai pačiai tai be galo patinka.

Be to, mažytė ne tik valgo pati, bet dar ir stengiasi maitinti visus aplinkui. Kai pas mus svečiavosi mažylės promočiutė, tai mūsų saulutė bandė ją pagirdyti.

Ji labai mėgsta žaisti su magnetukais, pakabintais virtuvėje ant šaldytuvo. Šio žaidimo Gabytę pamokė jos mylima močiutė Augenija.

Mūsų saulutė labai domisi aplinka, tad namuose neliko nė vieno neiškraustyto stalčiaus arba maišo:) Jie visi būna patikrinti dar iš paties ryto.

Mes jau seniai pratinome mūsų aukselį prie įvairaus maisto, tad duodavome jai į ranką bananą, kad galėtų pati valgyt. Atėjus vasarai, mes stengemės, kad Gabytė paragautų įvairių vaisių, tokių kaip pvz. nektarinų.

Oi, mūsų mylimiukas labai juos pamėgo, ypač organizuojant nektarinų mūšius virtuvėje.

Beje, tokie pat mūšiai buvo rengiami ir iš prinokusių pomidorų, tik aš nespėjau tai nupaveiksluot. Ak, dar mūsų gražuolė moka daryti "ca-ca". Anksčiau Gabija daužydavo mums su tėveliu per galvas arba tikrų tikriausiai rovė mums plaukus.

Tada tėvelis pamokė dukrytę, kaip reikia švelniai elgtis su plaukučiais. Ir nuo to laiko mūsų aukselis nuolat daro "ca-cą". Be to, ji į viską rodo savo mažuoju piršteliu, o mes su tėveliu vardijame tuos daiktus, tad toks elgesys skatina ją daugiau kalbėti.

Kad Jūs girdėtumėte kaip įdomiai ji šneka, čiulba it koks paukštukas. Visai neseniai ji išmoko ištarti "ga-ga" ir "ka-ka". Dabar jais apibūdinama viskas aplinkui. Mažylė laaaaabai mėgsta skaityti knygas ir įvairius žurnalus.

Gal, užaugus bus kokia profesorė?:)Pastaruoju metu ji mus prajuokina vienu judesiuku, palenkia galvą į šoną ir ištiesia ranką. Taip stovi arba sėdi keletą sekundžių.

Be to, mažylė iš sėdimos pozos jau bando atsistoti, taip pašoka ir atrodo, kad tuoj tuoj atsistos. Matyt, dar reikia šiek tiek laiko.

Beje, prieš kelias dienas, ji jau išstovėjo kokias 2 sek. ant kojų be niekieno pagalbos, tik kad nelabai suvokė, kad stovi:) Oi, tie mažuliukai tokie juokingi, su jais kasdien atrandi vis kažką naujo, neduoda atsipūsti nei sekundei. Vos nepamiršau, juk svarbiausia, kad mums pagaliau pradėjo dygti dar vienas dantukas.

Pamenu, kad Gabytė taip plačiai išsižiojo, kad aš pastebėjau, kaip jis baltuoja burnos viršuje. Nuo to laiko kasdien stebiu, kaip jis auga ir stiprėja:) Pastaruoju metu jos topinė šypsena, plačiai išsižioti ir šypsena nuo ausies iki ausies, nerealiai prajuokina.

O dar svarbesnis įvykis mūsų deimančiuko gyvenime - tai pripratimas prie puoduko. Mano nuojauta pakuždėjo man visai neseniai bandyti sodint mažylę. Taigi, įpusėjus 10 mėn., mes bandėme su juo susidraugauti.

Po kelių dienų aš supratau, kad darau kažką ne taip, nes mažylė net nesėdėjo ant puodo. Tuomet pagalvojau, kad mažylė kaskart atlieka mažytį reikalą būtent ryte, iškart po nakties miego. Taigi, nunešiau puodą į vonią, pasodinau mažylę ir užėmiau ją visokiausiais žaislais, netgi pradėjau šokti ir dainuot.

Kartu įjungiau vandenį ir...ji atliko savo mažytį reikaliuką tiesiai į puodą. Čia tai pergalė!!! Tikiuosi, kad taip bus ir toliau:)

Na, ir dar vienas labai svarbus dalykas - socialiniame plane. Mažylė rado sau draugą, vardu Augustukas. Ech, galėčiau stebėti ir stebėti, kaip jie kartu žaidžia, maivosi, bando kopijuoti vienas kitą ir pan.

Būti mama - tai nepakartojamas jausmas:)