Meidučiui – treji! Valio!

Štai ir išaušo spalio 8 – oji. Tokia pat kaip prieš trejus metus, kai gimė Meidas – vėjas, lietus, šalta. Pamenu, ligoninėje vėjas švilpia pro senus langus, baimė, kad vaikas neperšaltų...

Ryte vaiką išvedžiau į darželį ir nuo ryto pradėjau ruoštis šventei. Mašina sugedusi, laukia lyja, šalta, o dar namie laukia vos metais už brolį jaunesnis broliukas Emilis, tad į pagalbą kviečiu draugę nusipirkti gimtadienio torto ir reikalingų produktų, gimtadienio papuošimų.

Grįžusi užmigdau Emilį ir einu gaminti vaišių. Atrodo, nedidelę šventę keliame, bet darbo yra, o tos girliandos dar niekaip nenori kaboti palubėje. Meidutį spėjo tėtis paimti iš darželio, bent tiek gerai, nes jau svečiai tuoj pradės rinktis, o dar reikia jubiliatą perrengti.

Sūnus labai apsidžiaugė pamatęs papuoštus namus ir labai laukė savo draugų. Pirmieji į šventę atskubėjo senelis ir dėdė Andrius, kurį Meidutis labai myli, nes jis visada Meidutį pavažinėja po miestą.

Kai susirinko visi svečiai, vaikai pasivaišino sumuštiniais ir nubėgo visi žaisti į kambarį su aislais, bet tą dieną mėgstamiausi žaislai buvo balionai. Tad ką mamytė užkabino ant sienos, daugumą teko nuimti.

{pic:1}

{pic:2}

{pic:3}

{pic:4}

Meidutis gavo dovanų piešimo knygeles, kuprinukę, žieminę kepurę ir, žinoma, žaislų. Taip smagiai sūnus atšventė savo trečiąjį gimtadienį su būriu draugų, dėdžių ir tetų...

Laura Gustaitienė