Maudynių sezonas: gyvybiškai svarbūs PATARIMAI, kaip saugiai mėgautis vandens pramogomis

Maudynių sezonas: gyvybiškai svarbūs PATARIMAI, kaip saugiai mėgautis vandens pramogomis

22. Jun 11:55 Mamyčių klubas Mamyčių klubas

Prasidėjus vasaros maudynių sezonui, itin daug iššūkių kyla medikams, gelbėtojams ir, be abejo, visuomenės sveikatos specialistams. 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, paskendimai yra trečioje vietoje tarp visų atsitiktinių mirties priežasčių pasaulyje. Nors tai yra mirtys, kurių galima išvengti, 2020 m. nuskendo net 16 sostinės gyventojų. Vilniaus mieste per pastaruosius 10 metų skendimų statistika gerėjo – sumažėjo vyrų ir jaunų žmonių iki 29 metų amžiaus mirčių. Visgi, kaip ir pasaulyje, vyrų paskęsta tris kartus daugiau nei moterų.

Pagrindinės skendimų priežastys

Vienas iš pagrindinių atsitiktinių paskendimų rizikos veiksnių, be širdies ir kraujagyslių ligų, yra alkoholio vartojimas prie vandens telkinių. Per pastaruosius dvejus metus net 45 proc. paskendusių vilniečių kraujyje buvo rasta alkoholio. Maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų yra labai pavojinga, nes tokios būsenos žmogaus koordinacija, reakcija ir aplinkos pojūtis yra sutrikę. Žmogus gali nejausti šalčio, nesuvokti gylio bei atstumo – dėl visų šių padarinių padidėja rizika paskęsti.

Dar viena skendimų priežastis – plaukimo įgūdžių stoka. Nemokantiems plaukti rekomenduojama maudytis kuo arčiau kranto ar prieplaukos. Svarbiausia, kad nemokantys plaukti maudytųsi tokiame vandens gylyje, kuriame kojomis siekia dugną. Būtina atminti, kad prie vandens esantys mažamečiai vaikai negali likti be priežiūros, net jei ir moka plaukti.

Pagrindinės saugaus elgesio prie vandens taisyklės:

  • Plaukiokite tik iki gylį ribojančių plūdurų – atkreipkite dėmesį į paplūdimyje esančius perspėjimo ženklus ir įspėjamąsias vėliavas.
  • Maudykitės tik gelbėtojų prižiūrimose vietose – jei pradėsite skęsti, šalia esantis žmogus gali padėti.
  • Maudykitės tik šviesiu paros metu.
  • Maudykitės tik būdami blaivūs – apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką bei pervertina savo galimybes.
  • Į nepažįstamą ar seklų vandens telkinį iš pradžių briskite, o ne nerkite ar šokite. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių.
  • Įkaitę saulėje nešokite į vandenį staiga, pirmiausia apsišlakstykite – įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis.
  • Vandenyje raumenis sutraukus mėšlungiui stenkitės nepanikuoti, net ir ištikus mėšlungiui galima valdyti galūnę – įtempus raumenį parplaukti į krantą.

Staigi širdinė mirtis vandenyje

Lietuvos širdies asociacija nurodo dar vieną paskendimo priežastį, kurią labai svarbu paminėti, – neretai vandenyje ištinka staigi širdinė mirtis. Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresni žmonės. Rizika susirgti vyrams sparčiai didėja nuo 40 metų, moterims – nuo 50 metų.

Išanalizavus vilniečių paskendimų statistinius duomenis pagal amžiaus struktūrą, paaiškėjo, kad net 75 proc. paskendusiųjų buvo 40–69 metų amžiaus vilniečiai. Širdis sustoti vandens telkiniuose gali dėl kelių priežasčių. Viena iš jų – gyvybei grėsmingi ritmo sutrikimai dėl atsako į šalčio šoką. Gali įvykti ir gyvybei pavojingas nėrimo į vandenį atsakas. Šaltam vandeniui kontaktuojant su žmogaus veidu bei sulaikius kvėpavimą ilgesniam laikui, retėja širdies susitraukimų dažnis, blogėja širdies funkcija. Tokiu būdu žmogaus organizmas „taupo“ deguonies atsargas panėrimo metu, tačiau esantiems rizikos grupėje tai gali būti mirtinai pavojinga. Panėrus ir vandeniui atsitiktinai patekus į kvėpavimo takus gali įvykti ir gerklų spazmas, žmogus nebegali pakankamai įkvėpti, ima trūkti deguonies kraujyje ir širdis gali sustoti.

Norint išvengti staigios širdinės mirties atviruose ir uždaruose vandens telkiniuose, kardiologai rekomenduoja laikytis tokių patarimų, ypač turėtų būti atsargūs sergantieji širdies kraujagyslių ligomis:

  • Vengti vartoti alkoholį prie vandens telkinių. Staigi širdinė mirtis ištinka ir neatsakingai vartojus alkoholio. Alkoholis ir po jo suskaidymo organizme liekančios toksiškos medžiagos (metabolitai) gali sukelti gyvybei grėsmingus ritmo sutrikimus.
  • Neiti į vandens telkinius, jei šalia nėra kitų žmonių; neplaukti toli nuo kranto, vengti ilgų distancijų. Pernelyg didelis fizinis krūvis, toks kaip ilgų nuotolių plaukimas, žmonėms, turintiems rizikos veiksnių ar jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, gali sukelti staigią širdinę mirtį.
  • Vengti drastiškų kūno temperatūros pokyčių (karšta pirtis ir šaltas vanduo). Staigūs temperatūrų pokyčiai – šaltas ežeras po karštos pirties, ilgas buvimas karštoje vonioje gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, neretai kainuojančius gyvybes.

Saugios vasaros!

Parengta pagal vilniussveikiau.lt