Žiūrėk „Mamyčių klubą” vasario 13 d., 9.30 per TV3
Ar verta baimintis, jog vaikutis taps tokiu? Kartais apie tai susimąsto ir mūsų Super mažylės Gailės mama Skirmantė, ypač išgirdusi kitų žmonių nusistebėjimus, kad dukrytė labai jau dažnai prašosi ant rankų.
Laiko tarpas, kai savo mylimą mažylį gali nešioti ir sūpuoti ant rankų – lyginant su visu jo gyvenimu – yra labai neilgas. Tad vertėtų juo netgi ir pasimėgauti. Juolab, kad tai kūdikiui gali suteikti tam tikrų svarbių dalykų, apie kuriuos tiesiog nesusimąstome.
Pasak psichologės dr. Rasos Bieliauskaitės, vaikučio buvimas ant rankų, prisiglaudus prie artimo žmogaus, gali turėti įtakos netgi jo fiziniam vystymuisi.
Tačiau kur slypi tas pavojus išlepinti vaiką ir paversti jį taip vadinamu rankinuku? Ar vertėtų kelti vaiką ant ant rankų vos tik jis suklumpa?
Apie visa tai ir dar daugiau – „Mamyčių klube“ vasario 13 d., šeštadienį, 9.30 per TV3
visiskai sutinku 😉
na cia tik mano nuomone, bet kodel gi jos neissakiusi. Nesuprantu, kokie mokslininkai, ar psichologai ar dar kas "isrado" toki dalyka, kaip "tik neimkit vaiko ant ranku-islepinsit". Nenustebsiu, jei po kokiu 5 metu bus sakoma, kad jau geriausiai vaikus aukleja tik vaiku namuose:ten juk ant ranku niekas neima, supraskim, aukletojos tiek vaiku panesiot laiko o ir jegu neturetu. Ten juk vienu laiku pavalgdina, vienu metu visus nuprausia, ner laiko su kiekvienu. Vaikai ten be tevu auga, ir tos meiles demesio tikrai negauna tiek kiek seimoj. Tada as ir atsakau, kad nenoriu paisyti kazkokiu dabar nustatytu vaiku auklejimo normu, taisykliu, as tiesiog esu mama, mylinti savo angeleli, nebijanti jo paimti ant ranku, kai jis ropote atropoja ir glaudziasi prie sono kaip katinukas, neketinu atsisakyti tokio malonumo, kai mazylio rankutes apsikabinusios mano kakla, kaip jis meiliai i mane ziuri, nori paliesti veida, plaukus. Jis man sypsosi, krykstauja, prisiglaudzia. As auginu vaika, gyva zmoguti, o ne darzove. Neuztenka zmogui buti gyvam vien maistu, reikia ir meiles, meilumo, apkabinimu. Todel, kol mazyliui mano ranku, apkabinimu ir bucinuku reikes, tol sito tikrai neatsisakysiu. Nezadu paisyt to, ka knygose raso apie "gera"auklejima, nedaryt to, ar ano, o jei darysit taip ir anaip, tada jau busit gera mama. Mano nuomone, gera mama yra ta, kuri aukleja vaika sirdimi, nes juk tik mes mamytes zinom, kas musu paciu vaikiukams yra geriausia.
mano rankinukas😀
Vaikus reikia imti ant ranku, taip stipreja tarpusavio emocinis rysys, vaikas jauciasi saugus, kas veliau tik teigiamami atslieps gyvenime,
NU JAU CIA nereikia idilizuot ner jokio malonumo kai reik kiaura diena ant ranku nesiot juk tajp ir rankos gali nukrist
manoji kaip tik gime negalejio be ranku,ant ranku supuot uzmigdyti,buvom atpratusios uzmigdyt,bet neilgai dantukai dygsta pikta yra nebenulima nuo ranku pavarkstu visa diena besupuodama,vyras vakare gryzes is darbo pamaina perima,nors biski atsipuciu,BET NIEKO NERA MIELIAU KAIP TOKS MIELAS ZMOGUTIS GLAUDZIAISI PRIE PETIES😀
Klaidinga nuomonė, kai sako, kad vaiko nereik imt ant rankų, neva pripras. Na taip pripras, bet kodėl atimti iš vaiko džiaugsmą prisiglaudimo prie artimo 😉
MANOJI JAU TAPO RANKINUKAS ANKSCIAU TAIP NEBUVO BET KAIP PRADEJO DANTYS KALTIS TAI DAUGIAU NORI SVELNUMO
as taj kai daug neimu ant ranku taj mano ir nepraso as ji sone saves ant lovos pasguldau ir snekinu nereik imt ant ranku jam taip patinka
na as nezinau ar mano rankenukas ar ne,migdau ant ranku visada po to i lovele idedu nes kitaip neuzmiega,o per diena ir jis pats pazaidzia truputi panesioju,pasidziaugiu..... reiks laida paziureti......
Tiek man, tiek teveliui labai gera nesioti dukryte prisiglaudus prie saves ir dukryte jauciasi tokia rami, tai kaip nenesiosi😀
mano irgi rankinukas😀
Sūnus labai daug nešiodavau, dukrytę mažiau.
Nugara labai pavargdavo, bet dėl vaikų-aš galiu viską. O nuėjus pas masažistę, ji paklausė "Ar aš sportuojanti", atsakiau: "Ne, vaikus nešiojanti".
Niekada negalėjau suprasti tų pamokslų: Nenešiok, išlepinsi... . Dieve, dieva ką tokios supranta apie lepinimą?
man gera savo vaika nesioti... bet kad jo as tuoj nebepakelsiu ☹
mes ir labai megstam paimti savo maziuli ant ranku,nematau cia nieko blogo,o kad pripras nesukam galvos ,jam tiesiog to reikia
as dar pries pora metu buciau sakiusi kad nera reikalo vaiku laikyti per daznai rankose,nes pirmas sunus uzaugo guledamas nei kiek nenorejo ranku.labai jam nepatikdavo buti rankose daznai pradedavo verkti jiai kas noredavo juo pasidziaukti.o dabar auginu dar viena sunu kuriam tik mamytes rankytes patinka taip jis rankinukas ir nematau nieko blogo tame jug mes kiekvienas skirtingas taip ir mazyliai jie turi kazka ko neturi kiti.
Mano tai dar ir dabar, jau pradėjęs vaikščioti, pasiprašo ant rankų😀 Užsisodinu ant klubo ir vaikštom taip tol, kol kuo nors susidomi ir pats pasiprašo žemyn😀
as irgi nemanau, akd cia kazkas blogo. tiesiog tai vaikui savaime suprantama ir reikalinga - mamos artumas, siluma, saugumas. be to, nesiojant jis geriau pazista aplinka, pamato daugiau ir pan. mano vaikutis irgi daug laiko praleidzia ant ranku, vaikstom kartu, kartu kazka darom, aiskinu jam, kas cia, ka as cia darau, ziuri susidomejes. aisku, dabar kai jau tuoj vaikscios, kai ropineja, stojasi ir siaip yra daug judresnis ranku reikia vis maziau. tad megaukimes, nesiokim, myluokim, tas laikas nertruks prabegt..
pritariu eglike tau, nes aš nematau nieko blogo, kad vaikas ''rankinukas'', nes reikia džiaugtis kol mažiukas, lengvutis ir dažniau glausti jį, nes tai taip trumpai trunka..
Mano dukryte buvo tikras "rankinukas",bet as galvojau-jei vaikutis praso mamytes ji priglausti prie saves,vadinasi jam to labai reikia. Nesiojau,migdziau ant ranku ir pati megavausi savo ir dukrytes artumu. "Rankinuko" epizodas baigesi,kai dukryte pradejo vaikscioti. 😀