Mano meilė tik Tau...

Tu su manim ir manyje

Kitaip nebus jau niekada.

Nors Tu esi tik mano širdyje,

Kuri nešios Tave savy - KOL BUS GYVA...

Nors ne... Mylėsiu Tave net po mirties.

Nė paskutinis atodūsis neišplėš Tavęs man iš širdies.

Šis jausmas šventas. Šventas man ir Tu,

Ir nebeplaks su niekuo mana širdis vienu ritmu...

Kentėjau, klupau, vaitojau, rėkiau,

Kėliausi sunkiai, bet vis tiek ėjau.

Norėjau pamesti Tave, sutrypti, ištrinti, išrauti!

Tik tikėjimas beribis padėjo ištverti...

LIKIMAS TIKSI SAVĄJĮ LAIKĄ...

Daugybė prabėgusių vasarų - neištrynė Tavo akių.

Kelios dešimtys rudenių - nepakeitė jausmų.

Nė viena žiema nesušaldė aistros Tau,

O kiekvieno pavasario dvelksmas man pakvimpa Tavimi, brangusis...

Vis myliu... Ir vis stipriau!!!

Žinau, šis kryžius man-lyg pabaigos...

Ir nešiu jį, kiek reiks, kiek lemta,

Bet su iš meilės plūstančia širdim.

Istorija ši su ypatinga, DIEVIŠKA pradžia,

Deja, pabaiga visai ne tokia...

Nebemirs iš meilės širdis jau niekada!

Nes ji-MANOJI, tik vieną kart mylėti sutverta...

Mama Sigita (regina)