Į psichologus dažnai kreipiasi mamos, kurios skundžiasi, kad jų vaikai neklauso, daro tai, ką jos draudžia. Dėl to, pasak psichologo Antano Mockaus, jos įsivelia į nuolatinę kovą su vaiku, kartais griebiasi diržo ar piktų riksmų.
Tai kažkiek padeda, bet po kurio laiko vėl tas pats. Mama atsiduria bejėgiškoje padėtyje, kyla nevilties ir pykčio jausmai. Natūraliai kyla klausimas, ką daryti tokioje situacijoje?
Jei vaikas blogai elgiasi – mama yra bloga?
Skaitydamas H. Goldhor Lerner knygą „Pykčio šokis“, radau man įdomų atsakymą į šį klausimą. Knygoje rašoma, kad mamos prisiima pernelyg didelę atsakomybę už vaiką, už jo elgesį.
Teigiama, jog prie šito prisideda visuomenėje egzistuojanti nuostata, kuri skamba maždaug taip: problemiškas, blogas vaiko elgesys yra tiesioginis mamos auklėjimo, jos veiklos rezultatas.
Taigi mama susiduria su aplinkinių požiūriu – jeigu vaikas blogai elgiasi, vadinasi, mama yra bloga. O visuomenėje iš mamos tikimasi, kad ji bus gera, tobula mama. H. Goldhor Lerner teigia, kad mama situacijoje, kai vaikas yra „blogas“, siekia įrodyti sau ir visuomenei, kad ji yra gera mama.
{pic:mama}
Galbūt dėl to ji taip desperatiškai, iš paskutinių jėgų stengiasi pakeisti, kartais „pagydyti“ vaiką (veda pas psichiatrus, psichologus ir t.t.). Mama bando keisti vaiko mintis, jausmus, norus, tai, kuo jis turėtų būti.
Svarbu įvardinti, kokį elgesį toleruojate
Ar realu, ar įmanoma tai pakeisti? Ar mama gali ir privalo prisiimti visą atsakomybę už vaiko mintis, jausmus, norus? Ar įmanoma padaryti taip, kad vaikas visada norėtų to, ko nori mama?
Panašu į tai, kad ši „misija“ yra neįmanoma. Realiausia šioje situacijoje keisti save, t.y. būti atsakinga už savo elgesį, mintis, norus, jausmus, o ne už vaiko.
Pirmiausia reikėtų sau aiškiai įvardinti, kokį elgesį toleruoju, o kokio ne. Tai realu ir tikrai padaroma. Pavyzdžiui, mama nusprendžia, kad jai priimtina, jog vaikas žaidžia kompiuteriu, tačiau tik 0,5 val. per dieną ir tik tada, kai paruošia pamokas.
Kitas svarbus dalykas – numatyti pasekmes už vaiko elgesį. Pavyzdžiui, mama nusprendžia: kol vaikas neparuoš pamokų, tol nežais kompiuteriu. Išsiaiškinus savo poziciją ir numačius pasekmes belieka tik jų laikytis.
Čia ir prasideda visos problemos. Dažniausiai vaikai moka paspausti stebuklingą mygtuką ir gauti tai, ko mama neleidžia. Pavyzdžiui, kai vaikai negauna ko nori, jie išspaudžia ašarėlę, pradeda įkyriai prašinėti, supyksta ant mamos arba, atvirkščiai, pradeda ją girti ir bučiuoti.
Tada mamai sukyla kaltės jausmas ir praskrieja grėsminga mintis – „kokia aš bloga mama“. Juk gaila ir skaudu matyti savo vaiką nepatenkintą, piktą, verkiantį.
Neprisiimkite tobulos mamos vaidmens
Tačiau kaip mamai pavyks išlaikyti savo poziciją, ribas santykyje su vaiku ir įgyvendinti numatytas pasekmes – priklauso nuo jos pačios. Tai nėra lengva, kartais net labai sunku. Todėl dažnai prireikia vyro, artimųjų, specialistų pagalbos.
Norėčiau mamoms palinkėti, kad jos neprisiimtų tobulos mamos vaidmens, daugiau dėmesio atkreiptų į tai, ką realiai gali pakeisti, kad į tobulumą žiūrėtų kaip į nesibaigiantį procesą, kuriame neišvengiama akistata su mūsų žmogiškuoju ribotumu, silpnumu, polinkiu suklysti.
P.S. Gali kilti klausimas: o kur tėvas, jo vaidmuo, šioje vaiko auklėjimo istorijoje? Tėvo vaidmuo vaiko auklėjime neabejotinai svarbus, tačiau tai – jau kita tema. Be to, praktikoje dažniausiai dėl vaiko elgesio problemų ar jo auklėjimo į psichologus kreipiasi mamos.
Psichologas Antanas Mockus
malonu susipazinti
kita kartely ykelsiu daugiau foto😀 ir man labai smagu su jumis susipazinti😀
smagu susipažint 😀
Malonu susipažinti 😉 Labai graži mergytė 😀 🌷
Malonu susipažinti, bet matyti tik dvi foto 😉 Graži mergytė 😀
tai matyt cia tik ma nerodo😀 aciu😀
Matau dvi nuotraukas. Didziaake mergyte,grazuole 😀 Kokia saunuole-pati valgo 😀
idomu kodel nerodo nuotaukyciu kurias ikeliau?
O as tik noriu prideti,kad vaiku elgesys dazniausiai atspindi musu paciu elgesi,kurio,deja,mes patys nepastebim,o veliau tik stebimes-is kur tas vaikelis taip moka rekti,sakyt keiksmazodzius,atsikalbineti.......ar nepastebejot,kaip mes imame nervuotis del vaiko kaprizu,zirzimo,nenumaldomo verksmo?......tada ir vaikai tampa tokie.....
Geras straipsnis😀
psichologija neturi apibrėžimų, mielas svety, konkrečiai apie tai dar niekas neparašė ir neparašys, nes būtų viskas tada labai paprasta auklėjant vaiką. O dėl minčių dėstymo aiškumo tai pritariu, nes ne visi mokslininkai moka paprastai ir aiškiai rašyti.
O as cia nieko konkretaus neperskaiciau,sviestas svietuotas,pilsto is tucio i kiaura ir tiek! Nieko konkretaus.
man irgi straipsnis patiko
reiks dar daug ko pasimokyti, nors tobuliems buti neskatinama, bet norisi aukleti teisingai. Del rekimo man nepasiseke, nes nemoku ir nerandu reikalo, jei vaikas išpyle cukru ar būtina rekti? tokiu atveju galiu tik save pabarti, kad leidau, vaikas juk nezino kas negalima, tai galima pasakyti ramiu tonu. Kada daug auklių- vaikas be galvos. Su vyru reikia rasti bendrą metodiką, nes kitaip lauks blogi rezultatai.
o as tik noriu pasakyt kad man straipsnis patiko😀
braskute pritariu tavo nuomonej, maniskis ir sako jog as galiu viena su vaiku susitvarkyti bet as jam vis primenu jog cia ne vien mano vaikas bet ir jo as ir kartais jegu nebeturiu saukti ant vaiko bet kai buna paskutine pykcio stadija as vyrui ir primenu jei mes tau nereikalingi mes galime ir iseiti.
Labai svarbus tėtis,nors tikrai yra nemažai tėčių kur viską apkrauna mamytėms
Vaika aukleti yra abieju tevu pareiga.O daugiausia vyrai to kratosi, nes galvoja juk mama geriau susitvarkys su vaikais.Bet nepagalvoja juk ir jo ,,ranka" auklejime reikalinga.Riksmais, musimais vaiko taip neisauklesi bus dar blogiau, nes vaikas prades bijoti ir tiesiog kai uzaugs is tevu tyciotis prades, nes jis jau suauges ir nebebijo tevu, jie tampa silpnesni uz savo atzalas.O tada ir prasideda ,,smagumai".Turejau seniau pavyzdi, kai buvau maza, matydavau, kaip kaiminysteje vykdavo triuksmai, riksmai, klykimai,siaubas kas darydavosi.Ir snd matau, kaip toje seimoje viskas rutuliojasi bloga linkme, nes tevo ,,rankos" nerasta ten.
taip aisku kodel tik moteris turi dalyvaut vaiku ugdyme vyras turi tokias pat teises vaiku auklejime
svarbiausia ,kad tetis ir mama sutartu kas ju vaikui geriausia ir nepriesgyniautu vienas kitam,tada vaikas nebezino kas gerai ,o kas blogai