Lukučiui - jau mėnesiukas

Sveikos, mielosios. Seniai jau berašiau jums, tad bent trumpai (kol mažasis miega, turiu šiek tiek laiko) papasakosiu, kaip mums sekasi.

Mažajam Lukučiui  gegužės 29 dieną suėjo pirmasis jo gyvenimo mėnesiukas. Vyrukas per šį mėnesiuką priaugo daugiau nei kilogramą ir auga bei keičiasi tiesiog kiekvieną dieną.

Nežinau, ar buvau jums minėjusi, kad pas mus lankosi sesutė (valstybės apmokama), pasveria mažylį, apžiūri mane, klausia, kaip sekasi gyti po gimdymo, na ir šiaip, jei kyla man klausimų, galiu jai bet kada paskambinti...

Na o Lukas, kaip aš sakau, tikras besotėlis - ištuština pienuko atsargas kas tris valandas ir saldžiai miega, žinoma, jei nekankina pilvuko pūtimas. Ir  labai jau mėgsta vyrukas būti ant rankų, o jei dar pasupsi, tai šypsosi per miegus kaip tikras angeliukas. Paguldytas į lovelę, tuoj pat pajunta ir vėl prašosi ant rankų. Kartais net nugarą įsiskausta benešiojant, kol kietai įmigs.

Būtų žymiai lengviau, jei imtų ''soskutę'', bet dideliam mano nusivylimui, labai mažai kada pavyksta ją įsiūlyti.

Štai rezultatas, kai atrodo, jog kietai miegantį paguldai į lovelę.

Negaliu nepaminėt, kaip Mantukas myli broliuką. Bučiuoja, myluoja, visur nori kartu dalyvaut tiek maudant, tiek keičiant sauskelnes. Kaip tikras mano pagalbininkas visad paduoda sauskelnes, palutę, drėgnas servetėles ir tepaliuką...

Deja, bet nuo tos meilės reikia ir labai saugot mažylį, nes vis bando pakelt, per stipriai apsikabina, baisu, kad nesužeistų pats to nenorėdamas. Kol kas labai džiaugiuosi, kad pavydo dar nėra ir tikiuosi, jo nebus visai.

Tad tiek naujienų iš mūsų naujos kasdienybės ir prižadu parašyti dažniau, kaip mum sekasi :)

Sveikinam visus MK tėvelius su tėvelių diena ir siunčiam savo tėveliui milijoną bučinukų ir apkabinimų.

Rasa